Tokią poziciją I.Degutienė išsakė ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Parlamentarų vaidmuo stiprinant Rytų Europos demokratines valstybes: kelias į demokratinę visuomenę“.
„Rinkimai rodo, kad šiandieninėje Rusijoje politinėje sistemoje vietos gali atsirasti tik sisteminei opozicijai, o reali nesisteminė opozicija tebėra nustumta į pašalį. Kita vertus, daugiatūkstantinės piliečių demonstracijos Rusijoje liudija pasikeitusią vidaus situaciją, kuri ilgainiui gali reikšti realią Rusijos demokratizacijos galimybę ir tos demokratizacijos siekį ateityje. Svarbu, kad pokyčiai, prasidėję Rusijos visuomenėje po Dūmos ir prezidento rinkimų nenutrūktų“, – atidarydama renginį kalbėjo parlamento vadovė.
Ji taip pat įvertino situaciją Europos Sąjungos rytų kaimynystėje – Ukrainoje ir Baltarusijoje.
„Didelį susirūpinimą kelia Baltarusijos politinė ir žmogaus teisių situacija. Šalyje išlieka politiniai kaliniai, apribojimai susirinkimų laisvei, NVO laisvei. Esame tvirtai įsitikinę, kad esminė sąlyga atnaujinti dialogą su Baltarusija – visų politinių kalinių paleidimas ir reabilitavimas. Baltarusijai reikalingi sisteminiai pokyčiai, o ne parodomosios akcijos, kurias režimas demonstruoja tada, kai prireikia Vakarų finansinių kreditų ar ima blogėti santykiai su Rusija“, – teigė I.Degutienė.
Pasak jos, buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko kalinimas kelia susirūpinimą, jog šioje šalyje demokratijos mažėja ir Vakarų šalys turėtų bandyti išvengti tolesnio Kijevo judėjimo šia kryptimi.
„J.Tymošenko atvejis kelia didžiulį susirūpinimą. Tokiais veiksmais Ukraina neabejotinai silpnina demokratiją ir praranda paramą kelyje į Europos Sąjungą. O juk demokratijos standartų laikymasis esminė Ukrainos pažangos santykiuose su ES sąlyga“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Tačiau ji nepateikė atsakymo, kokių poveikio priemonių reikėtų imtis Ukrainos atžvilgiu.
„Diskutuoti galima nebent apie tai, kokių priemonių turėtume imtis, kad tai sustabdytume. Ar reikėtų stabdyti integraciją į ES, kol bus išspręstas J.Tymošenko klausimas? O gal atvirkščiai – reikėtų pasirašyti asociacijos susitarimą tarp ES ir Ukrainos, nes nuolat patirdama spaudimą iš kitos pusės Ukraina gali pasirinkti ekonominę ir politinę integraciją Rytų kryptimi“, – svarstė parlamento vadovė.
Ji taip pat pabrėžė, kad būtina „nuolat kartoti paramą Gruzijos suverenumui ir teritoriniam vientisumui bei išlaikyti 2008 metais NATO Bukarešto viršūnių susitikime sutartą narystės perspektyvą“.
Pasak I.Degutienės, Moldovai reikia sudaryti sąlygas įgyvendinti vyriausybės pasirinktą užsienio politikos kryptį – integraciją į ES.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad Rusijoje po Dūmos ir prezidento rinkimų įvykusios nepatenkintųjų demonstracijos rodo pokyčius vidaus situacijoje, ir yra svarbu, kad jie nenutrūktų.
