Parlamento vadovė pabrėžė, kad leisti pagrindinius pavardžių įrašus nelietuviškais rašmenimis draudžia Konstitucija.
„Yra alternatyvus projektas, koks yra įgyvendintas kaimyninėje Latvijoje, galimybė vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis ne pirmajame, o antrajame puslapyje. Tai yra tas kompromisinis variantas, kuris tikrai turėtų būti priimtas“, – interviu „Lietuvos ryto“ televizijai sakė I.Degutienė.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad įteisinti pagrindinius įrašus dokumentuose nelietuviškais rašmenimis būtų galima tik pakeitus Konstituciją. Vyriausybės sprendimą parengti atitinkamą projektą, kurį Seimas pernai atmetė, I.Degutienė pavadino „neatsakingu poelgiu“.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remiantys politikai Varšuvoje kritikuoja Lietuvą, kad ji neįgyvendino pažadų įteisinti pavardžių rašybą originaliai, naudojant ir tokias lenkiškas raides kaip „w“, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje.
Komentuodama naująjį Švietimo įstatymą, I.Degutienė sakė, kad jis yra palankesnis tautinėms mažumoms nei daugelyje kitų Europos šalių galiojančios normos, tačiau pripažino, kad „galima diskutuoti“, ar neverta pratęsti pereinamojo laikotarpio, kada tautinės mažumos turės laikyti vienodą lietuvių kalbos egzaminą.