Kalbėdama asamblėjos atidaryme ji teigė, kad parlamentarų vaidmuo karo Ukrainoje akivaizdoje yra labai svarbus, palaikant žmonių ryžtą nepasiduoti, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
„Kremlius lažinasi, kad atėjus žiemai žmonės išsigąs kylančių elektros kainų ir infliacijos, karas prieš Ukrainą taps kasdienybe, o agresiją užgoš kiti pasaulio įvykiai. Todėl kviečiu parodyti, kad Kremlius negali labiau klysti, kaip jau ne kartą klydo šiame kare“, – pranešime cituojama V.Čmilytė-Nielsen.
Kartu su pastangomis padėti Ukrainai, anot Seimo pirmininkės, būtina siekti Baltijos šalių saugumo ir stiprinti NATO Rytinį flangą, nes neapsaugojus bent vienos NATO narės „būtų smogtas negrįžtamas smūgis pačiam Aljansui“.
„Pagalbą Ukrainai ir NATO Rytinio flango stiprinimą matau kaip dvi tos pačios monetos puses“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė pabrėžė, kad būtina aprūpinti Ukrainą pažangiomis oro gynybos sistemomis bei užtikrinti, kad už Rusijos nusikaltimus Ukrainoje atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.
„Reikia toliau nedvejojant visapusiškai spausti Rusiją, nustatyti naujas ir tinkamai įgyvendinti jau taikomas sankcijas. Taip pat būtina neatidėliotina ir ilgalaikė mūsų parama Ukrainai atstatyti“, – salė V.Čimlytė-Nielsen.
Kaip dar vieną Baltijos Asamblėjos uždavinį parlamento vadovė išskyrė pastangas stiprinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos integraciją.
„Privalome sparčiau baigti ilgai planuotus infrastruktūrinius projektus „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizaciją. Rusijos agresija prieš Ukrainą aiškiai rodo, kad ilgiau delsti negalime dėl šių ir kitų, mūsų negrįžtamą integraciją su Europa užtikrinančių projektų. Kuo mažiau liks sąsajų ir priklausomybių nuo Rusijos, tuo mažiau jai kils minčių atsukti istorijos ratą atgal“, – teigė Seimo pirmininkė.
V.Čmilytė-Nielsen nuo ketvirtadienio Rygoje dalyvauja 41-osios Baltijos Asamblėjos sesijos ir 28-osios Baltijos Tarybos renginiuose.
