Seimo Pirmininkė priminė, kad jau ne kartą ir ne du bandyta kalbėtis su Rusija įvairiausiomis formomis ir įvairiausiais lygiais, bandyta į šį dialogą įtraukti ir Europos Komisiją, tačiau šie bandymai buvo nesėkmingi.
Seimo Pirmininkė I. Degutienė taip pat akcentavo, kad ši byla yra ir visos Europos Sąjungos vertybinis egzaminas: „Turiu pasakyti ir tai, kad Europos Sąjunga, pagaliau pradėdama šį klausimą realiai kelti derybose su Rusija dėl naujojo strateginio susitarimo, parodytų, kad ji nėra tik ekonominių interesų ar geografinių aplinkybių nulemtas darinys, kad Europą vienija visų pirma teisė, etika, moralė ir istorija.“
I. Degutienė teigė, kad kruvini Medininkų įvykiai šiandien mums yra jau naujausių laikų istorija, atskleidžianti, kaip sudėtingai ir pasiaukojančiai prieš devyniolika metų buvo atkuriama Lietuvos valstybė, istorija, primenanti apie 7 mėnesius Lietuvos pasienyje vykusį žūtbūtinį karą, kuriame buvo deginami pasieniečių ir muitininkų vagonėliai, fiziškai ir dvasiškai žalojami Lietuvos laisvės sargai. Karą, kuriame viena pusė buvo ginkluota tik pareigos ir garbės suvokimu, o kita – visais galingiausios pasaulyje imperijos ginklais.
Seimo Pirmininkė I. Degutienė 1991 metų pasieniečius ir muitininkus pavadino pareigos žmonėmis, pareigos ir garbės sargais: „Šiandien žinome, kas nugalėjo tą karą – pareigos žmonės. Tie, kurie po palaidotų Sausio aukų ryžosi toliau plikomis rankomis ginti Lietuvos laisvę. Tie, kuriems po Sausio žudynių buvo jau aišku, kad priešas neturi žmoniškumo ir sąžinės stabdžių. Tačiau buvo aišku ir kita: Lietuva nebus tarptautiniu mastu pripažinta valstybė tol, kol pati nekontroliuos savo sienų. Tą gerai suvokė ne tik Lietuvos pasieniečiai ir muitininkai, bet ir okupantų OMON būrys, septynis mėnesius nepertraukiamai terorizavęs mūsų garbės bei pareigos vyrus ir moteris“, – sakė Seimo Pirmininkė.
Parlamento vadovė pabrėžė, kad tik to laimėto pasienio karo dėka galime kasmet Medininkuose minėti tragiškus, bet tuo pačiu ir didvyriškus Antano, Stanislovo, Algimanto, Mindaugo, Juozo, Algirdo, Ričardo, o taip pat Krakūnų pasienio poste žuvusio Gintaro vardus, dėkoti Visagaliui, kad stebuklingai kitaip pasisuko jų bendražygio Tomo likimas.
Seimo Pirmininkė I.Degutienė taip pat sakė, kad būtų svarbu žinoti ir kitų anų laikų pasienio sargų gyvenimus: kur jie dabar, ką veikia? „Klausiu todėl, kad jei tie, 1991-ųjų pasienio sargai, pareigos ir garbės sargai, ir šiandien saugotų Lietuvos sieną, būtume žymiai ramesni dėl savo valstybės ir jos sienų, dėl išorinių ES ir NATO sienų. Ir mažiau kalbėtume apie korupcines landas jose“, – Medininkų pasienio poste sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.
