Teisininkų argumentas – teisinis reguliavimas, kai mažėjant atlyginimams būtų išlaikytas esamos pašalpos, siejamos su buvusiu darbo užmokesčiu, dydis, t. y. dirbančiųjų pajamos mažėja, gaunančių išmokas – ne, kirstųsi su lygiateisiškumo principu.
„Atsižvelgiant į tai, kad iš biudžeto mokamas darbo užmokestis 2009 metais buvo mažinamas kelis kartus ir daugiau kaip 10 proc., ir dėl tokio reguliavimo tas pačias pareigas einantis asmuo bei vaiko priežiūros atostogose esantis asmuo būtų nevienodoje teisinėje padėtyje darbo pajamų praradimo požiūriu, svarstytina, ar taip pagrįstas reguliavimas nepažeis asmenų lygiateisiškumo principo“, – rašoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Išvadoje taip pat teigiama, jog ligos, senatvės ar neįgalumo atveju netektos darbo pajamos iš socialinio draudimo fondo biudžeto nėra kompensuojamos 100 proc., todėl motinystės išmokų sumažinimas bei kitokio jų dydžio ateityje nustatymas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, nevertintinas kaip pažeidžiantis teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
Prezidentė D.Grybauskaitė vetavo Seimo priimtą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, kuriuo nuo rugsėjo būtų mažinamos motinystės pašalpos, ir siūlo jas mažinti tik nuo kitų metų liepos.
Grąžindama Seimui įstatymą prezidentė teikia pataisą – kad minėto įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms motinystės pašalpoms.
Jei Seimas pritars prezidentės siūlymui, asmenys, kuriems pašalpos bus paskirtos iki 2010-ųjų liepos, išlaikys esamas pašalpas – 100 proc. gauto darbo užmokesčio pirmais ir 85 proc. antrais metais. Tuo tarpu nuo kitų metų motinystės pašalpos auginantiems vaikus iki vienų metų tėvams bus mokamos 90 proc., o nuo vienų iki dvejų metų – 75 proc. gauto darbo užmokesčio.
Prezidentė antradienį vetavo Seimo po ilgų diskusijų priimtą įstatymą, teigdama, jog jis pažeidžia tų mamų, kurioms pašalpos jau skirtos ir mokamos, įgytas teises ir teisėtus lūkesčius.
Kaip teigiama dekrete, Seimo nustatytas laikotarpis iki įstatymų nuostatų taikymo pradžios – rugsėjo 1-osios – yra nepakankamas ir nesudaro sąlygų pašalpas gaunantiems asmenims prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos bei imtis atitinkamų veiksmų, kurie leistų sušvelninti pašalpų mažėjimo poveikį šeimų finansinei padėčiai.
„Atsižvelgiant į ypatingą tėvų, auginančių vaikus iki dvejų metų, padėtį, išskirtinius jų poreikius ir socialinį pažeidžiamumą, įstatymo nuostatų, keičiančių šių pašalpų dydžius, įsigaliojimas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. prieštarauja lygiateisiškumo principui, kol nėra nuspręsta, ar objektyviai neišvengiama ir būtina ir kokia apimtimi mažinti kitų iš socialinio draudimo fondo biudžeto mokamų išmokų dydžius“, – rašoma dekrete.
Praėjusią savaitę parlamentarai baigė karštas ir daug aistrų sukėlusias diskusijas dėl motinystės pašalpų mažinimo nuo šių metų rugsėjo. Išmokas nuspręsta mažinti dešimtadaliu, neleidžiant motinai ar tėvui papildomai užsidirbti. Seimas taip pat nesutiko nurėžtų pašalpų kompensuoti vėliau, kai valstybė bus pajėgi tai padaryti finansiškai, pavyzdžiui, 2012–2014 metais.
Už naują motinystės pašalpų mokėjimo tvarką balsavo 66 Seimo nariai, prieš – vienas ir susilaikė vienas parlamentaras. Opozicinės frakcijos balsavime nedalyvavo.
Pagal Seimo priimtas pataisas visos motinystės (tėvystės) pašalpos, jau mokamos arba paskirtos nuo šių metų rugsėjo iki 2010 metų liepos, turėtų būti sumažintos 10 proc. Jos būtų mokamos iki 2012 metų birželio pabaigos. Vyriausybės duomenimis, sumažinus motinystės pašalpas, šiemet būtų sutaupyta 56 mln. litų, 2010-aisiais – 82 mln. litų, o 2011-aisiais – 71 mln. litų.
Dabar motinystės pašalpa pirmaisiais metais siekia 100 proc., antraisiais – 85 proc. gauto darbo užmokesčio, tačiau ji negali viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio – 7440 litų (neatskaičius mokesčių). Jeigu gaunantys pašalpą tėvai įsidarbina, jiems pašalpos arba mažinamos, jeigu alga nesiekia pašalpos dydžio, arba iš viso nemokamos, jeigu jų gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už pašalpą.
