„Čia yra, sakyčiau, tokia nevisai tinkama pačios Trakų savivaldybės mero ir jų daugumos pozicija. Aš tikrai kviesčiau permąstyti šitą klausimą, nes tai padėtų ir mūsų santykiams su kaimynais, ir mūsų lietuvių mokykloms Lenkijoje argumentuojant jų problemų sprendimą“, – pirmadienį po susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto ministre Seime žurnalistams sakė politikas.
Anot jo, nacionalinės valdžios atstovams nepavyksta susitarti su Trakų savivaldybės vadovais, kad jie pakeistų poziciją dėl dviejų mokyklų lenkų mokomąja kalba.
„Manau, kad savivaldybė galėtų išspręsti mokyklų klausimą, nes visi teisiniai pagrindai tam yra“, – tvirtino parlamento vadovas.
Anot jo, klausimą dėl mokyklų reorganizavimo į skyrius kelia ir Lenkijos valdžios atstovai.
J. Oleko teigimu, Švietimo ministerija rengia pasiūlymus, kurie „prisidės prie bendresnės sistemos“, tačiau jų nedetalizavo.
BNS rašė, kad dar 2022 metais priimtas Trakų rajono savivaldybės sprendimas reorganizuoti Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą ir Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją į skyrius, prijungiant jas atitinkamai prie Trakų gimnazijos bei Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos.
Tai sukėlė šių mokyklų bendruomenės, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų, Lenkijos politikų pasipiktinimą. Jie įžvelgė diskriminaciją, teigė, jog dėl to nepatogumų patirs vaikai, mokytojai.
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys yra sakęs, kad ši situacija kenkia dvišaliams santykiams.
Trakų rajono meras Andrius Šatevičius savo ruožtu vasario mėnesį teigė, kad savivaldybė patiria spaudimą nesilaikyti įstatymų ir išsaugoti dvi lenkakalbes mokyklas. Jis siūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jas perimti savo žinion.
Anot mero, sprendimą paversti minėtas mokyklas skyriais lėmė mažėjantis mokinių skaičius, brangstantis šių įstaigų išlaikymas ir jų neatitikimas galiojantiems teisės aktams.
Lietuvoje veikia 63 mokyklos lenkų ugdomąja kalba.
