„Vakarėjant jau vyksta kaip ir toks vidutiniokų sąmokslas prieš mokslą. Kai kurie kolegos bando replikuoti iš savo vietų, nepasisekę moksle bando atsikeršyti", – šie klausimo svarstymo pabaigoje pasakyti socialdemokrato Juozo Oleko žodžiai atspindėjo bendrą pustuštės Seimo salės nuotaiką svarstant šį įstatymą.
Diskusijose aktyviai dalyvavo vos keli parlamentarai: Mantas Adomėnas, Vida Marija Čigriejienė, Vytenis Andriukaitis, Juozas Olekas, Gintaras Steponavičius bei Valentinas Stundys.
VU išskirtiniu netaps
Juozas Olekas pasiūlė bene daugiausiai pataisų. Jis kolegoms Seime siūlė Vilniaus universitetui suteikti išskirtinį – Nacionalinio universiteto – statusą, į mokslo įstaigų sąrašą įtraukti ir universitetines ligonines, nes jose esą irgi vykdomi svarbūs moksliniai tyrimai, kai kada net geresni nei kai kuriuose universitetuose, aukštosioms mokykloms leisti pasirinkti savo statusą – ar likti biudžetinėmis, ar tapti viešosiomis įstaigomis. Nė vienam iš šių pasiūlymų nepritarta.
Vyksta kaip ir toks vidutiniokų sąmokslas prieš mokslą. Kai kurie kolegos bando replikuoti iš savo vietų, nepasisekę moksle bando atsikeršyti, – replikavo Juozas Olekas.Irenos Degutienės iniciatyva į įstatymo projektą, kaip prioritetinė sritis, kurioje turi būti vykdoma mokslinė veikla ir tyrimai, įtraukta sveikatos apsauga.
Taip pat parlamentarai bandė siūlyti Lietuvos mokslų akademiją įstatyme įvardyti viena iš mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų. Tam paprieštaravo konservatorius Mantas Adomėnas – esą dabartiniame projekte Akademijai skirta atskira įstatymo dalis šalia kitų mokslininkų asociacijų. Seimas nepritarė ir šiai pataisai.
Esminių klausimų nepriėjo
Po tris valandas trukusių diskusijų parlamentarai dar nepriėjo prie svarbiausios ir daugiausiai diskusijų sukelti turinčios įstatymo dalies – studijų finansavimo bei universitetų valdymo.
Šiame įstatyme numatyta įvesti vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemą: krepšeliai skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams ir jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas.
Abiturientas krepšelį gautų dvejiems metams. Paskui, jei jo vidurkis bus dviem balais žemesnis už bendrą, jis krepšelį praras. Pasak reformos iniciatorių, tokia sistema skatins konkurenciją.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Šiuo įstatymu reglamentuojama aukštojo mokslo reforma skaldo akademinę bendruomenę – dalis jos rengia reformos palaikymo koncertus ir akcijas, o dalis priešinasi protesto demonstracijomis ir mitingais.
Mokslo ir studijų įstatymo projekto tobulinimas tęsis ateinančio posėdžio metu, ketvirtadienį.
