„Jei su finansų ministru ir premjeru sutarsime dėl finansavimo, nes tai metams kainuoja 124 tūkst. eurų, manyčiau, kad tas sprendimas jau rudeniop tikrai galėtų būti, nes reikia parengti teisės aktus, kol jie praeis Vyriausybę ir Seimą. Manau, visi socialiai atsakingai pažiūrės į šį klausimą“, – BNS pirmadienį sakė ministrė.
Anot jos, kiekvienoje minėtų valstybių veikti po vieną šeimos atašė, kuris dirbtų ambasadoje, taip pat stebėtojo teisėmis dalyvautų teismuose dėl vaiko teisių.
A.Pabedinskienė tvirtino, kad su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi kol kas aptarta bendra koncepcija ir įvertinta, kuriose lietuvių bendruomenėse užsienyje šeimoms kyla daugiausia problemų, o su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir finansų ministru Rimantu Šadžiumi atašė pareigybių klausimą planuojama aptarti kitą savaitę.
„Mes galvojame apie Norvegiją ir Jungtinę Karalystę, nes Jungtinėje Karalystėje vadinamųjų socialinių bylų skaičius per metus svyravo nuo 130 iki 160. Be abejonės, jos ne visos paliečia vaikus, bet kalbama apie šeimas“, – BNS sakė ministrė.
Nagrinėjant bylas dėl globos Norvegijoje kol kas atašė negalėtų dalyvauti – Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ yra nustačiusi griežtas sąlygas.
Ji pripažino, kad nagrinėjant bylas dėl globos Norvegijoje kol kas atašė negalėtų dalyvauti – Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ yra nustačiusi griežtas sąlygas, kad bylose gali dalyvauti tik globėjams ar tėvams atstovaujantys advokatai, tačiau neatmetė, kad ateityje situacija galėtų keistis.
„Ko gero, ne, bet tai yra derybų klausimas – jei mes išeiname su pasiūlymu ir jei Norvegijoje bus patvirtinta Hagos konvencija, aš manau, kad santykiai bus kitokie“, – vylėsi ministrė.
Šiuo metu teisinę pagalbą užsienio lietuviams pagal galimybes teikia Lietuvos diplomatinės atstovybės arba šeimos pačios samdosi teisininkus.
Susirūpino po skandalų
Emigrantų šeimų padėtimi susirūpinta, kai Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ nuo motinos atskyrė mažametį Lietuvos pilietį Gabrielių B., o po to, kai giminaitis jį bandė parvežti į Lietuvą, bet Švedijos pareigūnai vaiką grąžino Norvegijai, buvo apribotos motinos teisės į vaiką. Sprendimas šiuo metu apskųstas Norvegijos teismui.
Tuo metu Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeras Halvorsenas sako, kad vaikai iš lietuvių šeimų Norvegijoje atimami labai retai – per dvejus metus buvo 13 tokių atvejų, dešimt iš jų buvo išspręsti biologinių tėvų naudai.
