Antradienį siūlymą rengti referendumą Seime palaikė 74 Seimo nariai, prieš buvo vienintelis „darbietis“ Kęstutis Daukšys, 20 Seimo narių, tarp kurių daugiausia konservatoriai, susilaikė.
Nutarimo projekto autorius Darbo partijos frakcijos atstovas Artūras Paulauskas pristatydamas 36 valdančiosioms frakcijoms priklausančių Seimo narių pasirašytą siūlymą teigė, kad dviguba pilietybė turėtų būti įteisinta.
Anot jo, tai padėtų išsaugoti emigrantų ryšį su Lietuva.
„Tai būtų demokratiška, tai atitiktų šiuolaikinę dvasią“, – argumentavo A.Paulauskas.
Atsakydamas į oponentų kritiką, kad nutarimo projekte numatyta formuluotė yra netiksli, A.Paulauskas sutiko, kad ją galima tobulinti. Tiesa, opozicijos lyderis Andrius Kubilius suabejojo, ar teikiant iniciatyvą dėl referendumo organizavimo galima keisti jame numatytą formuluotę numatimo svarstymo stadijoje.
Tai A.Kubiliui turėtų pasakyti Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Lenkų ir rusų nebijo
Tuo tarpu kritika dėl galimai dvigubą pilietybę masiškai sieksiančių įgyti rusakalbių ar lenkakalbių ir jų keliamos grėsmės, A.Paulauskas vadino neprotinga.
Pasak jo, ir dabar įstatymuose yra numatyta kaip ir už ką Lietuvos pilietybė yra prarandama, todėl Darbo partijos atstovas nelojalių Lietuvai naujų „dvigubų“ piliečių antplūdžio teigė nesibaiminantis.
Savo ruožtu konservatorius Arvydas Anušauskas priminė, kad Rusija savo „penktąsias kolonas“ jau turi dvigubą pilietybę suteikiančiose Gruzijoje, Ukrainoje, Moldovoje.
A.Kubilius dar pridūrė, kad Estijos saugumo departamentas paskutiniojoje savo ataskaitoje pranešė nustatęs, kad Rusijos naujoji strategija yra siekis išlaikyti Baltijos šalyse gyvenančius rusakalbius savo įtakos zonoje.
„Tai reiškia, kad apie 20 tūkst. Lietuvos piliečių, kuriuos labai gerbiu, bus po pastoviu spaudimu priimti Rusijos pilietybę. Nesuprantu, ar tai yra nesupratimas, ar provokacija“, – kalbėjo A.Kubilius.
Jam atsakydama Seimo narė, Lietuvos rusų sąjungos atstovė Larisa Dmitrijeva priminė, kad pati Rusija dvigubos pilietybės turėti neleidžia.
„Tie 200 rusų, kurie čia gyvena, jau seniai – dar 1990-aisiais metais – apsisprendė priimti Lietuvos pilietybę. Rusijos federacija nėra įteisinusi dvigubos pilietybės, todėl pavojaus tikrai nėra“, – teigė ji.
Dar labiau A.Kubiliaus replika įpykdė socialdemokratą Bronių Bradauską. Jis konservatorius apkaltino nuolat „vykdant provokacijas“, dėl kurių Lietuva už dujas moka brangiausiai iš ES valstybių.
„Pastovus kiršinimas tarptautinis veda tik į aklavietę. Vieną kartą A.Kubiliui ir konservatoriams reiktų baigti šitą muziką, kuri čia visai nedera“, – pykčio neslėpė socialdemokratas.
Tartis su opozicija nepanoro
Opozicinės liberalų ir konservatorių frakcijos A.Paulauskui priminė, kad referendumo dėl dvigubos pilietybės organizavimą anksčiau ketinta aptarti bendrame visų Seimo frakcijų susitikime ir piktinosi, kad teikiant svarstomą nutarimo projektą opozicijai neleista po juo nė pasirašyti.
Atsakydamas į kritiką Darbo partijos pirmininkas pareiškė, kad jokia idėja Seime nesulaukia absoliutaus palaikymo.
„Jei pritars valdančiosios frakcijos, aš manau, bus didelė dalis darbo padaryta“, – pareiškė A.Paulauskas.
„Darbietis" Kęstutis Daukšys pareiškė, kad opozicija turėtų mažiau galvoti, kas ką pirmas pasiūlo, o labiau gilintis į projekto esmę. Anot K.Daukšio, pirma reikia suvokti, kam žmonėms išvis reikalinga dviguba pilietybė ir išsiaiškinti, kas bus, jei koks nors žmogus norės gauti trigubą ar keturgubą pilietybę.
Seimo svarstomame nutarimo projekte referendumui dėl Konstitucijos keitimo siūloma formuluotė: "Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu".
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Prezidentė Dalią Grybauskaitė šių metų pradžioje kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę.
Konstitucinis Teismas atsakė neigiamai, atsižvelgdamas į ankstesnę doktriną, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
