„Prezidentas nemato priežasčių, jei ponas H. Šinkūnas sutiks, neteikti to paties kandidato Seimui antrą kartą“, – BNS nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Už H. Šinkūną skyrimą slapto balsavimo metu balsavo 53, prieš buvo 44, o susilaikė 22 Seimo nariai. Tai reiškia, kad nepritarimą šalies vadovo teiktam kandidatui išreiškė ir dalis valdančiųjų.
„Prezidento teiktas kandidatas Seime nesulaukė jokių pastabų dėl savo kvalifikacijos ar patirties, todėl balsavimo rezultatas Seime vertintinas kaip bandymas atsiteisti už „čekučių“ veto“, – nurodoma komentare.
Kiek anksčiau antradienį prezidentas pareiškė apgailestaujantis dėl ketinimų skirti Seimo vadovo socialdemokrato Juozo Oleko siūlomą Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininką Julių Sabatauską.
Šiam kolegų palaikymo užteko. Už jo kandidatūrą balsavo 64 parlamentarai, prieš buvo 46, o susilaikė dešimt.
Teisėsaugai pradėjus aktyviai tirti vadinamąsias čekiukų bylas, J. Sabatausko vadovaujamas TTK inicijavo Baudžiamojo kodekso pakeitimus, susijusius su bausmių švelninimu.
G. Nausėda grąžino Seimui iš naujo svarstyti šias pataisas, bet parlamentarai atmetė šalies vadovo veto.
Opozicinių konservatorių atstovas Jurgis Razma teigė, kad Seimo sprendimas neskirti H. Šinkūno yra valdančiųjų kerštas G. Nausėdai bei sakė negirdėjęs, kad teisininko kandidatūra Seime būtų vertinta neigiamai.
„Apmaudu, kad savi marškiniai Seimui pasirodė esantys arčiau kūno, o patyręs ir itin aukštos kompetencijos konstitucinės teisės žinovas, VU Teisės fakulteto dekanas, balsuojant įvertintas kaip mažiau tinkamas kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus, nei kolega Seimo narys“, – nurodoma perduotame komentare.
Seimas taip pat palaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės pateikto šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko skyrimą į KT.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.
