-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Seimui pristatytos I.Jarukačio, R.Norkaus kandidatūros į pareigas ES Teisingumo Teisme

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seimui pristatė dviejų teisininkų kandidatūras į pareigas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT).
Žygimantas Gedvila/BNS nuotr. Rimvydas Norkus
Žygimantas Gedvila/BNS nuotr. Rimvydas Norkus

Irmantas Jarukaitis siūlomas dar vienai kadencijai į šio teismo teisėjus, ES Bendrojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus teikiamas į ESTT generalinius advokatus.

Kaip pranešė Seimas, pagal procedūras šiame procese dalyvauja visos trys institucijos – Vyriausybė, prezidentas, Seimas. Pastarajam pritarus kandidatūroms, Vyriausybė priima galutinį sprendimą ir pateikia jį Europos Sąjungos institucijoms.

„27 pastaruosius metus dirbu su ES teise labai įvairiose pozicijose, tiek derinant nacionalinę teisę su ES teise, tiek po 2004 metų atstovaujant Lietuvos Vyriausybei ES teismuose. Teko dirbti Europos Komisijoje, nuo 2010 metų dirbau Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (darbas buvo tiesiogiai susijęs su ES teise)“, − pristatydamas Seimo nariams sakė I.Jarukaitis.

Jis teigė turintis 19 metų pedagoginio darbo patirties, mokslinė veikla taip pat susijusi su ES teise. ESTT teisėju I.Jarukaitis dirba pastaruosius penkerius su pusę metų.

Pretendentas atrankoje vienintelis įveikė nustatytų reikalavimų barjerą.

Pagal suformuotą praktiką, kad patektum į ESTT, reikalaujama ne mažiau kaip 20 metų patirties aukštose pareigose bei mokėti prancūzų kalbą. Pasak teisininko, didžiausia problema ir yra prancūzų kalba, nes 98 proc. studentų šiandien mokosi anglų kalbos, o teisme darbinė kalba yra prancūzų.

Į ES Teisingumo Teismo generalinio advokato pareigas kandidatuojantis R.Norkus pripažino, kad šios pareigos nežinomos Lietuvoje, nes šalies teismuose generalinio advokato nėra.

Generalinis advokatas, pagal sutartį dėl ES veikimo, yra Teisingumo Teismo narys, jis viešame teismo posėdyje nešališkai ir nepriklausomai teikia išvadą dėl bylų, kuriose pagal Teisingumo Teismo statutą jis turi dalyvauti.

„Generalinio advokato užduotis yra padėti Teisingumo Teismui priimti sprendimą, atskleisti platesnį bylos kontekstą, pateikti įvairius teisės aiškinimo variantus ir, be abejo, pasiūlyti sprendimą, kuris geriausiai atitinka ilgalaikius ES tikslus, tai yra skatinti taiką, skatinti savo vertybes ir savo žmonių gerovę“, − sakė R.Norkus.

Teisininkas teigė esantis pasirengęs prisidėti teisinio ES stiprinimo.

Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies ir 11 generalinių advokatų. Jie skiriami šešerių metų kadencijai su teise paskirti juos kitai kadencijai.

Teisėjai ir generaliniai advokatai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamos jų šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai.

Kandidatūras toliau svarstys Seimo komitetai, galutinai balsuoti dėl jų planuojama ketvirtadienį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius