Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 20d. 12:05 , Atnaujinta: 2018 lapkričio 20d. 12:30

Pirmas žingsnis žengtas: Seimo narių skaičiaus mažinimui pritarta po pateikimo

Viktoras Pranckietis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Viktoras Pranckietis

Antradienį Seimui pateiktas siūlymas keisti Konstituciją sumažinant Seimo narių skaičių iki 121. Parlamentarai tam po pateikimo pritarė. Siūlymą valdantieji motyvuojama tuo, kad Lietuvoje liko 2,8 mln. piliečių. Tačiau Seimo Teisės departamentas šį motyvą sukritikavo, teigdamas, jog Seimo rinkimų teisę turi ne Lietuvos gyventojai, o piliečiai.

Konstitucijos 55 straipsnio pataisą, kuria siūloma numatyti, kad Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, pasirašė 45 „valstiečių“ Seimo nariai.

Už pataisą po pateikimo antradienį balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 29 ir susilaikė 15 parlamentarų. Už projektą daugiausiai balsavo jį teikę „valstiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, balsavo prieš arba susilaikė konservatoriai, socialdemokratai, kai kurie liberalai.

Pritarus pataisai po pateikimo, šis klausimas į Seimo darbotvarkę grįš tik pavasario sesiją, kuri prasidės kovo mėnesį.

Pataisos keitimo projektą antradienį pristatęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pateikė pagrindinį motyvą – gyventojų skaičius iki šiol mažėjo. Anot parlamento pirmininko, sumažinti Seimo narių yra žmonių lūkestis.

„Nuoširdžiai tikiu, kad atsakingai pažvelgsime į šį žmonių lūkestį“, – sakė jis.

V.Pranckietis pateikė pavyzdį, jog JAV milijonui rinkėjų atstovauja vienas žmogus. Konservatorius Arvydas Anušauskas pasišaipė iš šio pareiškimo, teigdamas, kad pagal tokią logiką Lietuvos rinkėjus turėtų atstovauti pustrečio parlamentaro: Agnė Širinskienė, Ramūnas Karbauskis ir Mindaugas Puidokas. A.Anušauskas abejojo, ar „valstiečiai“ išvykusius iš Lietuvos laiko Lietuvos piliečiais, ar jau nebe.

Konservatorius Mykolas Majauskas klausė, ar pagal šią logiką, kad mažėjant žmonių Lietuvoje, reikia mažinti parlamentarų skaičių, bus siūloma keisti ir kitus Konstitucijos straipsnius, siūlant mažinti kitus skaičius.

„Vadovaujantis logika šie jūsų klausimai yra visiškai netinkantys prie mano teikiamo siūlymo. Nekalbame apie kitų skaičių keitimus“, – sakė jis.

„Jis nesuprato klausimo“, – replikavo M.Majauskas.

„Seimo pirmininke, ar jūs nemanote, kad keičiant Konstituciją Aiškinamajame rašte reikia parašyti daugiau negu tris sakinius? Ar tai yra normalus Seimo pirmininko įdirbis, kurį jus demonstruojate kitiems Seimo nariams?“, – jo klausė liberalas Simonas Gentvilas.

„Ne skaičius sakinių, o turinys pasako, apie ką yra kalbama“, – atsakė V.Pranckietis.

Liberalas Vitalijus Gailius paprašė Seimo pirmininko bent jau pakviesti į Seimo salę tuos, kurie pasirašė siūlymą keisti Konstituciją, kad neatrodytų tai panašu į farsą.

Argumentai tilpo į kelis sakinius

Konstitucijos keitimui parašytas Aiškinamasis raštas – itin lakoniškas.

Jame aiškinama, kad per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar kituose sektoriuose, bet viešojo valdymo ir administravimo sektoriuose tas skaičius nėra toks paslankus mažėjimui.

„Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141 Seimo narys. Manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas“, – teigia pakeitimo iniciatoriai.

Teisės departamentas: Seimą renka ne šalies gyventojai, o Lietuvos piliečiai

Tačiau projektą svarstęs Seimo Teisės departamentas turėjo projektui esminių pastabų. Anot parlamento teisininkų, nors poreikis mažinti Seimo narių skaičių aiškinamas tuo, kad mažėja Lietuvos gyventojų skaičius.

Tačiau, anot departamento, Seimo rinkimų teisę turi ne Lietuvos gyventojai, o piliečiai. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad duomenų apie Lietuvos piliečių skaičiaus pasikeitimą projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama.

Teisės departamentas pažymėjo, kad 1992 metais vykdant referendumą Konstitucijai priimti Lietuvos rinkėjų skaičius buvo 2 549 952, o 2016 m. Seimo rinkimuose – 2 514 657.

„Taigi, per 24 metus rinkėjų, turinčių teisę rinkti Seimo narius, rinkti Respublikos Prezidentą ar balsuoti referendume, skaičius sumažėjo 35 295 rinkėjais arba 1,38 procento. Tai reiškia, kad, rinkėjų, turinčių teisę rinkti Seimo narius, skaičius Lietuvoje sumažėjo nežymiai ir su nuolatinių gyventojų skaičiaus kitimo dinamika niekaip nekoreliuoja“, – pažymėjo departamentas.

Teisininkai pastebėjo, kad skaičiaus mažinimas vien pagal šiuo metu esančią demografinę padėtį gali turėti ilgalaikes pasekmes, nes pvz., padidėjus ar dar labiau sumažėjus Lietuvos gyventojų skaičiui, šiuo pagrindu Konstitucija vėl turėtų būti keičiama.

„Manytina, kad vien Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimas, negali paneigti Tautos atstovybės paskirties atstovauti ne tik Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, bet ir tiems Lietuvos piliečiams, kurie gyvena kitose valstybėse“, – teigiama išvadoje.

Užsienyje gyvenantys lietuviai, turintys rinkimų teisę, turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek ir per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat turi peticijos teisę ir kitas Konstitucijoje laiduojamas teises, taigi, ir jie turėtų būti atstovaujami Tautos atstovybėje – Seime, pažymima išvadoje. Seimo teisininkai šiam projektui turėjo ir kitų pastabų.

E.Gentvilas: per pastaruosius mėnesius – jau 8 kartas

Prieš šį klausimą Seimas svarstė Eugenijaus Gentvilo rezoliuciją dėl nuolatinių bandymų keisti Lietuvos Konstituciją, tačiau Seimas ją atmetė.

Parlamentaras paprašė sudaryti tarpinstitucinę ekspertų grupę, kuri išnagrinėtų ir pateiktų Seimui išvadas dėl poreikio keisti Konstituciją.

„Per 26 metus Konstitucija užtikrino valstybės ekonominę ir socialinę plėtrą, žmogaus teisių apsaugą ir įrodė savo gyvybingumą ilgalaikėms valstybės ir piliečių reikmėms. Tačiau šioje Seimo sesijoje per pastaruosius du mėnesius matau jau 8-tą bandymą keisti Konstituciją. Seimo nariai, nesuprasdami Konstitucijos reikšmės, kiša pirštus prie jos keitimo“, – išplatintame pranešime cituojamas E. Gentvilas.

Jo teigimu, šios kadencijos Seime nuolat keliamos Konstitucijos keitimo iniciatyvos yra ydingos, dažnai atspindi tik tam tikrus politinius interesus ir nėra argumentuotos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

Rezoliucijos tekste pažymima, kad Seimo Valdyba turėtų sudaryti tarpinstitucinę ekspertų darbo grupę, kuri Seimui pateiktų išvadas dėl poreikio keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją, o iki išvadų parengimo ir pristatymo, Seimo nariai raginami susilaikyti nuo iniciatyvų keisti Konstituciją.

„Negalima su ja taip elgtis. Dabartiniai bandymai yra dažniau politinių viešųjų ryšių bandymai“, – pristatydamas Seime rezoliuciją kalbėjo E.Gentvilas.

Konservatorė Irena Degutienė sakė, kad 1992 metų Konstitucija buvo priimta visuotiniu referendumu.

„Tai nėra paprastas dokumentas, kas davė mums teisę kaitalioti, kaip mums atrodo“, – rezoliucijai pritarė ji. Politikė pabrėžė, kad yra valstybių, kurių Konstitucijos galioja šimtmečiais, nepaisant to, kad įvyko daug pokyčių.

Siūlymų mažinti Seimo narių skaičių gimdavo kone kiekvieną kadenciją, tačiau tokie ketinimai taip ir likdavo ketinimais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:30
01:16
01:39

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min