„Iš pradžių laikinai apgyvendiname Šeimos ir gerovės centre. Ten ilgiausiai vaikas gali būti iki pusės metų. Sprendžiame, ar galima jį grąžinti į biologinę šeimą. Jei ne – ieškome, kas gali globoti. Nesuradus globotojų, vaikas nukreipiamas į globos instituciją“, – teigė Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė.
Pernai tėvams grąžinti buvo 42 vaikai. Pašnekovė pastebėjo, kad kasmet vis daugiau vaikų grąžinama į biologinę šeimą. G.Aurylienės nuomone, tam įtakos turi efektyvus specialistų socialinis darbas.
Iš viso mieste yra 218 globėjų šeimų, kurios globoja 260 vaikų. Tuo tarpu vaikų globos institucijose gyvena 136 vaikai iš Klaipėdos miesto.
64 vaikams yra nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu, pastariesiems laikinai išvykstant į užsienio valstybes. Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, iš viso šiuo metu uostamiestyje globojami 174 vaikai, kurių abu tėvai išvykę dirbti į užsienį.
Pernai įvaikinti 6 tėvų globos netekę mažieji klaipėdiečiai. Per šį laikotarpį įsivaikino 10 klaipėdiečių šeimų. Šiemet įvaikinti du vaikai. Pastebima, kad vis daugiau porų nori įsivaikinti mažylių.
„Apskritai yra mažiau vaikų, kuriuos galima įsivaikinti, nes jų mažėja mūsų įskaitoje. Šeimoms tenka palaukti. Pavyzdžiui, ir dabar viena šeima jau metus laukia galimybės įsivaikinti. Taip yra todėl, kad nori mažos mergytės. Turime mažų vaikų, bet jie yra su negalia ar serga sunkia liga. O šeimos nori sveikų mažylių“, – pasakojo G.Aurylienė.
Beveik tūkstantis teismų
Šeimynines dramas tenka narplioti ir teismuose. Pernai Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai dalyvavo 981 teismo posėdyje. Iš jų didžiausią dalį sudarė ištuokos bylos ir nesusituokusių asmenų ginčai dėl vaikų. Tokio pobūdžio ginčai būna patys sudėtingiausi, ilgiausi ir sunkiausiai išsprendžiami. Šeimynines dramas neretai lydi ir baudžiamosios bylos bei skundai įvairioms įstaigoms, taip pat ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
