Draugijos valdybos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas penktadienį BNS sakė, kad ataskaitiniame rinkiminiame suvažiavime bus pateikta ataskaita už praėjusius ketverius metus, išrinkta vadovybė ir aptartos tolimesnės veiklos kryptys.
Lenkijos lietuviai taip pat ketina aptarti problemas dėl nepakankamo švietimo finansavimo, paveldo įamžinimo.
„Problemų sprendimas yra procesas. Deja, tas procesas vyksta labai vangiai“, – BNS sakė A.Vaicekauskas.
Seinų „Žiburio“ mokyklai vadovaujantis A.Vaicekauskas teigė, kad ši švietimo įstaiga be Lietuvos paramos negalėtų gyvuoti.
Lenkijos lietuvių draugija buvo įsteigta 1957 metais.
„Tai pirma lietuvių organizacija, įsteigta po karo, kada buvo politinis atlydis ir Lenkija pripažino, kad gyvena ir tautinės mažumos. Iškart po karo buvo viskas daroma, kad Lenkija būtų vienalytė tautinių požiūriu valstybė“, – kalbėjo A.Vaicekauskas.
Lenkijos lietuviai pernai lapkritį viešame laiške Lietuvos ir Lenkijos premjerams perspėjo, kad lietuvių tautinės mažumos padėtis Lenkijoje vis prastėja.
Kreipimesi buvo rašoma, kad nuolat siaurinamas lietuviškų mokyklų tinklas, ignoruojami elementarūs poreikiai mokyklas aprūpinti reikiamais vadovėliais, lietuvių kalba besimokantys mokiniai finansiniu požiūriu diskriminuojami tų mokinių, kurie lanko tik lietuvių kalbos pamokas, atžvilgiu.
Pernai Punsko savivaldybėje buvo užpaišytos lentelės su dvigubais vietovių pavadinimais bei du lietuvių kultūros kūrėjams skirti paminklai, iki šiol šių išpuolių kaltininkai nesurasti ir nenubausti.
Lietuviai taip pat nerimauja, kad Berznyke, Seinų savivaldybėje, statomi nauji paminklai, provokuojantys lenkų ir lietuvių konfliktą, žeminantys kapinėse palaidotus Lietuvos karius, kurie žuvo 1920 metais lenkų ir lietuvių konflikto metu.
Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia – Seinų ir Punsko krašte netoli valstybinės sienos su Lietuva.
