Seinų bazilikoje vakar 13 valandą skelbtų lietuviškų Mišių nebuvo. Melstis gimtąja kalba Seinų lietuviai negalėjo ir praeitą sekmadienį – jos buvo laikomos lenkiškai.
Nuo spalio lietuvis kunigas Bernardas Augaitis atšauktas iš Seinų parapijos, o kitas – nepaskirtas.
„Kai nėra lietuvių kunigo, visos apeigos vyksta ne lietuvių kalba, o tai yra ir krikštynos, ir laidotuvės, ir paruošimas pirmajai komunijai – kitiems metams yra trylika vaikų. Buvo toks laikotarpis, kai atvažinėjo kunigas iš Lazdijų – tai jau ne tas. Visai nėra kunigo, kuris nors kiek mokėtų lietuvių kalbą“, – pasakojo Lenkijos lietuvių Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius.
Tokio atvejo, kai Seinuose nebuvo lietuvio kunigo, mūsų tautiečiai sako per dešimtį metų neprisimenantys – be pertraukų čia gyveno ir dirbo trys lietuviai kunigai.
„Mišios gimtąja kalba yra vienas iš labai svarbių tautinio tapatumo elementų. Seinuose, žinome, Mišios po karo buvo uždraustos, galimybė melstis lietuvių kalba yra labai neseniai – nuo 1983 metų“, – sakė Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas.
Lietuviškas bažnytinis choras Seinų bazilikoje giedoti lenkų kunigo laikomose Mišiose atsisako. Choro vadovas tikina, kad lietuvybei iškilo pavojus.
„Yra pasakyta, kas gieda, tas dukart Dievą garbina. Mes galim giedot ir be kunigo, o kada išeis lenkas kunigas aukot Mišių, mes protesto akciją parengę – negiedosim visai, neatsakinėsim, tegul būna, kaip bus.
Istorijoj taip buvo, kad per bažnyčią buvo lenkinamos visos tautybės, kurios buvo aplink. Yra tokia grėsmė, kad mus, kaip lietuvius, iš bažnyčios gali pašalinti“, – kalbėjo Seinų bažnyčios choro vadovas Vytautas Grigutis.
Lietuviai kunigai į Seinus skiriami Vilniaus ir Elko vyskupijų bendru susitarimu. Kurį kunigą skirti, spręs Vilniaus arkivyskupijos metropolitas, kardinolas A. J. Bačkis. Kada bus priimamas sprendimas, pasak kurijos atstovų, – dar nežinia. Esą kunigų trūksta ir Lietuvoje.
