Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti
2017 06 25

Selemonas Paltanavičius: kas gali būti jaukiau už kregždžių ulbėjimą

Kregždės – vasaros paukščiai. Jos tėvynėn grįžta po pavasario vidurio, jau stojus šilumai. Tą nesunku paaiškinti, nes kregždžių kasdienis lesalas – ore skraidantys vabzdžiai.
Langinės kregždės prie savo ir mūsų namų.
Langinės kregždės prie savo ir mūsų namų. / S.Paltanavičiaus nuotr.

Taigi, kai oras atšyla ir skraido vabzdžiai, kregždutės turi ką lesti. Trys Lietuvoje gyvenančios rūšys (šelmeninės, langinės ir urvinės) labai panašios, tačiau jų biologija skiriasi. Urvinės ne tik pačios stačiuose šlaituose, atodangose kasasi urvelius, bet ir apsieina be žmonių kaimynystės. Langinės ir šelmeninės kregždės yra žmogaus gyvenimo palydovės.

VIDEO: Langinės kregždės prie savo ir mūsų namų

Gali būti, kad mūsų krašte kregždės gyvena ne taip seniai – kol čia nebuvo žmonių, kol neturėta erdvių ir paukščiams prisiglausti tinkančių pastatų, jos galėjo tik užklysti iš sau įprastų buveinių – prieškalnių, kurių uolų pastogėse galima lipdyti lizdus. Didieji pastatai, ypač mūriniai, joms turėjo priminti natūralias perimvietes.

Lietuvoje šelmeninės ir langinės kregždės, lizdus lipdančios pastogėse ar pastatų viduje, visada lauktos ir gerbtos. Kažkada mūsų protėviai tikėjo, kad kregždutėmis virsta mirusių vaikų vėlelės. Taigi, jų niekas neskriaudė ir to daryti neleido. Taip ir gyveno ilgus amžius kartu – lietuviai ir kregždės. Ar ši santarvė išliko?

Ne visada! Šelmeninės kregždės, lizdus sukančios tvartuose ir kituose ūkiniuose pastatuose, palėpėse, neužsuka į kaimo sodybas, kuriose neliko žmonių ar nėra jokių gyvulių. Langinės kregždės miestuose lizdavietes prarado įstiklinus balkonus, o prie baltų naujų mūrų žmonės jų nelaukia; dažniausias klausimas, kurį užduoda, yra – o ką daryti, kad kregždžių čia nebūtų?

Tačiau ne visi taip elgiasi, daug kas kregždėms prikala lentynėles – ant jų lizdai būna stabilūs, nesubyra, o paukščiai neteršia sienų. Lizdų byrėjimas – didelė problema ten, kur dirvožemiai smėlėti, kur paukščio seilėmis sulipdyti žemės gabaliukai išdžiūvę tampa trapūs, nestabilūs. Žinoma, galima atvežti molio ir padaryti savotišką dumblynę, iš kurios kregždės imtų statybinę medžiagą. Bet ar taip kas nors daro?

O vertėtų, nes kregždutės grakščios, brangios ne tik senąja mūsų patirtimi ir tikėjimais. Jos kaip buvo, taip ir liko tikinčios žmogumi. Kuo jos mums atsilygina? Jokio atlygio iš paukščių mums net nereikia, tačiau jos taip melodingai gieda ir taip draugiškai ulba, kriugžda savo lizduose, kad buvimas greta jų suteikia daug daugiau ramybės nei žmonių sugalvotos masažo ar relaksacijos sistemos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius