Vėlų rudenį drėgmė gamtoje yra „matuojama“ kitaip: net ir gaunant nedidelį jos kiekį, vis mažiau išgarinama, todėl visa ji tenka dirvai, ypač paviršiniam sluoksniui. Šio sluoksnio įmirkimas, telkšančios balos yra mūsų didžiųjų vargų priežastis: sunkesnių žemių krašte iki pat šalčių lauko keliai tampa nesibaigiančia dumblyne.
Tačiau paviršiuje žvilgančios balutės dar nėra pakankamos drėgmės dirvoje rodiklis. Kasdami giliau pamatysime, kad vandens niekur neregėti, ir net pati žemė byra sausa sausutėlė. Jau kelinti metai paviršinio vandens horizontai „nusileido“ taip giliai, kad jiems atstatyti, pakelti reikia ne vienos „tikros“ žiemos tirpsmo vandens. Būtent žiema geriausiai papildo paviršinio vandens išteklius. Tačiau jiems kauptis ar palaikyti tinkamą jų balansą tinka ir bet kurio kito metų laiko krituliai. Rudens – taip pat.
Spalio gale sinoptikai labai atsargiai pranašauja lietų – daug paprasčiau sakyti, kad laukiame, tikimės kritulių. Toks apsidraudimas pateisinamas, nes dabar tikėtinas ne tik lietus, bet ir šlapdriba ar sniegas. Visa tai jau matėme, kai kur Lietuvoje baltavo lipnios sniego košės sluoksnelis. Jis nebuvo panašus į sniegą, kaip ir pati šlapdriba nepriminė snygio. Iš dangaus krintančios snaigės „tūpė“ ant visų paviršių ir iš karto imdavo tirpti. Jų temperatūra ženkliai skiriasi nuo žemės, medžių žievės temperatūrų, todėl sniego košė veikiai tampa vandeniu. Žinoma, žiemai šis vanduo daug vertingesnis, nes susigeria čia pat, niekur nenutekėdamas.
Pats populiariausias šių dienų klausimas: kokia bus ateinanti žiema? Atrodo, kad kol kas reikėtų rūpintis visai kitkuo – šių dienų, galų gale – lapkričio orais. Be jokios abejonės, „gerais“, naudingais mums, gamtai ir žemei, reikėtų vadinti drėgnus, su dažnais krituliais orus. Kuo daugiau bus drėgmės, tuo lengviau peržiemos augalai, paprasčiau žiemai pasiruoš žvėrys ir paukščiai, vabzdžiai.
Kaip jau kalbėjome: visi krituliai yra vertingi, nes jų rezultatas – vanduo. O kur vanduo, ten gyvybė ir sėkmė. Todėl visada klauskime: ar pakaks šį rudenį drėgmės, ar ne per retai sulauksime kritulių? Jei sinoptikai patvirtins, kad jų bus iki valios – gerai.
Beje, o žiemą bus kitaip. Tik seniau visą žiemą laukdavom atlydžio, gi sniegas nutirpdavo kove ar net balandy. Dabar atlydžių per žiemą būna net keletas, o jei žemė įšalusi negiliai, visas tirpsmo vanduo susigeria į dirvą. Jei dirva sušalusi, jos lediniu tiltu visas vanduo suteka į upelius ir ežerus, o jie taip pat padeda išlaikyti bendruosius paviršinio vandens horizontus.
