Senoji Varėna pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėta prieš 600 metų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laiškuose. Senojoje Varėnoje Vytautas Didysis ne tik medžiodavo dvare ant Merkio kranto, bet apsistodavo vykdamas į Rytus.
Senosios Varėnos vardas kildinamas iš deivės Varėnės vardo, kuri globojo šalia upės įsikūrusius medžiotojus ir žvejus.
„Čia Vytautas yra parašęs 12 laiškų. Merkinės klebonas yra daręs vertimus iš lotynų kalbos, tuos laiškus gal kada galėsime ir lietuviškai pasiskaityti, apie ką jis ten rašė. Vytautas ne tik čia pramogavo, turėjo Varėnos pilį, bet ir pasiuntinius priiminėjo“, – pasakoja Senosios Varėnos klebonas Pranciškus Čivilis.
Miestelio jubiliejinėse iškilmėse pašventinta Senosios Varėnos vėliava ir herbas. Per daugel metų miestelis siaubtas gaisrų, karų, dabar labiau žinomas kaip didžiojo menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtinė. Bažnyčioje menininko tėvas porą metų vargonavo.
„Tai pasaulinio garso žmogus, kuris simbolizuoja Senąją Varėną kaip neeilinę vietą, ir dėl to čia yra labai stipri Čiurlionio draugija, kuri veikia labai plačiai ir skleidžia žinią apie Senąją Varėną“, – sako Senosios Varėnos A. Ryliškio vidurinės mokyklos direktorius Gintautas Bendorius.
Senoji Varėna atgavus nepriklausomybę pasikeitė – sutvarkyti keliai, įrengtas naujas stadionas, atsirado daug parduotuvių, atnaujinta vidurinė mokykla.
„Naują gerą akcentą davė ši bažnyčia, kuri atsirado ne taip seniai, jau nepriklausomybės laikais. Pastatas, kuris vienija vietos bendruomenę, varėniškius, kurie išvykę“, – teigia kraštietis Stasys Vėlyvis.
Senojoje Varėnoje gimė režisierė Dalia Tamulevičiūtė, žymus botanikas Jonas Remigijus Naujalis, paskutines gyvenimo dienas čia leido XVIII amžiaus politinis veikėjas, Lietuvos didysis raštininkas, iždininkas Mykolas Bžostovskis.
