Šiukšlinti nesibodi ir pavieniai gyventojai, nors jiems sudarytos visos sąlygos padangomis atsikratyti civilizuotai. „Iš viso Klaipėdoje esame nustatę apie 30 vietų, kuriose kasmet po kelis kartus randame krūvas padangų. Neatsistebiu tokiu elgesiu, juk padangų surinkimas yra įskaičiuotas į gyventojų šiukšlių išvežimo mokestį ir jomis galima atsikratyti kultūringu būdu“, – stebėjosi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas.
Aplinkosaugininkas tikino kasmet pavasarį, kai keičiamos automobilių padangos, organizuojantis specialistų reidus po atokius garažų kooperatyvus, legaliai veikiančius autoservisus, kur tikrinama, ar šiomis atliekomis neteršiama gamta. Pažeidimų esą apstu. R.Dužinas prisiminė atvejį, kai padangas iš atokios uostamiesčio vietovės teko vežti kelias dienas. „Prieš porą metų departamentas ir mūsų agentūra organizavome talką teritorijoje ties Kuršių mariomis pakeliui į Tarptautinę jūrų perkėlą. Padangų, ištrauktų iš vandens ir pakrūmių skaičius tąkart viršijo kelis šimtus. Pernai įspėjome įmonę, kuriai priklauso teritorija, kad apsitvarkytų. Jie teritoriją aptvėrė“, – sakė specialistas. Daugiausiai tokių sąvartynų atsiranda miesto pakraščiuose, o teršėjus sugaudyti esą sunku.
Privalomos ataskaitos
Išmestų gamtoje padangų irimo procesas trunka labai ilgai, jos teršia žemę ir vandenį. Dar pavojingiau, kai kas nors sugalvoja jas padegti: degimo metu išsiskyrusios kietosios dalelės, azoto oksidai, formaldehidas pavojingi žmogaus sveikatai. Senų padangų „lobynų“ nuolat aptinkama apleistoje teritorijoje Gluosnių gatvėje ir laukymėje ties Jūrininkų prospektu, šalia kurios yra nemažai garažų ir juose nelegaliai padangų keitimu užsiimančių piliečių. „Žmonės apie tokius atvejus mus galėtų informuotu dažniau, tačiau signalų negauname. Daugiau sulaukiame skambučių dėl nelegaliai atsikratomų statybinių atliekų ar nuotekų“, – teigė R.Dužinas.
Pasak jo, autoservisai, parduodantys ir keičiantys padangas, kasmet iki kovo 1 dienos privalo pateikti pirminės atliekų apskaitos ataskaitas už metus, o naujos įmonės turi pateikti ir deklaracijas, kiek atliekų planuoja utilizuoti. Tačiau ne visi autoservisai uoliai vykdo Aplinkos apsaugos ministerijos reikalavimus: pernai užfiksuotos kelios dešimtys bandymų nelegaliai atsikratyti padangomis, kelios įmonės nubaustos laiku nepateikusios ataskaitų.
Naudoja kaip antrinę žaliavą
Tvarkingai dirbantys autoservisai senas padangas atiduoda perdirbti. Jas utilizuoja kelios įmonės. Šiauliuose esantis „Metaloidas“ padangas mechaniniu būdu mala, atskiria gumą nuo metalo ir tekstilės. Metalas keliauja į supirktuvę, tekstilė utilizuojama, o iš gumos gaminami įvairūs produktai. Padangas kaip kurą deginimui naudoja bendrovė „Akmenės cementas“. Jų krosnyse degančių padangų sukurta energija naudojama statybinio cemento gamybai.
Kaip pasakojo autoserviso „Kelias“ vadybininkė Vaida Kurmienė, jų įmonė priima nusidėvėjusias padangas, kai šias į naujas keičia klientai. Per sezoną įmonė „apauna“ kelis šimtus automobilių, o senas padangas parduoda utilizuoti „Metaloidui“. Pernai bendrovė „likvidavo“ 25 tonas lengvųjų ir stambiagabaričių automobilių padangų. Legaliai padangomis atsikratanti, atstovų teigimu, ir įmonė „Auto Baltva“. Pasak įmonės serviso vadovo Edmundo Vaišvilos, jie padangas parduoda bendrovei „Antrinis perdirbimas“ iš Kauno. Pernai likviduotos 2 tonos senų padangų.
Plės aikštelių skaičių
Kultūringai išmesti padangas gali ir gyventojai. Klaipėdos regiono aplinkos tvarkymo centro (KRATC) direktoriaus pavaduotojas statybai ir eksploatacijai Rimantas Gedrimas priminė, jog senas padangas iš gyventojų Klaipėdoje priima „Toksika“ ir „Kuusakoski“. Pastarojoje padangų komplektas iš gyventojo, mokančio už šiukšlių išvežimą, priimamos kartą per metus nemokamai, o įmonės turi mokėti 250–300 Lt, priklausomai nuo padangų kiekio. Tuo tarpu „Toksikoje“ įvestas įkainis – 0,34 ct be PVM už padangos kilogramą.
Deja, į ekologiją nusispjovę gyventojai jas verčiau išmeta pakelėje. Aplinkosaugininkų nuomone, išplėtus stambiagabaričių atliekų aikštelių tinklą vargu ar paskatins žmones padangas vežti į jas. KRATC atstovo R.Gedrimo teigimu, kol kas Klaipėdoje nėra nei vienos tokios aikštelės, tačiau visoje apskrityje numatoma statyti net 10 – trys iš jų bus uostamiestyje. „Šiuo metu vyksta aikštelių statybos rangovo konkursas, kurio rezultatai paaiškės už poros trejeto savaičių“, – teigė R.Gedrimas. Kol kas, jo nuomone, nėra nusikaltimo padangas palikti prie buitinių atliekų konteinerių, kur jas surinks atliekų vežėjai.
Vieni teršia, kiti kuopia
„Daugiausia padangų esame radę teritorijoje prie „Klaipėdos kranų“, ten kasmet yra ką rinkti, taip pat Lypkių kaimynystėje. Ten pernai ir užpernai tvarkydami radome tiek padangų, kad net pametėm skaičių – nustojau skaičiuoti ties 700“, – potyriais dalinosi akcijos „Darom“ kasmetinis dalyvis, Klaipėdos jaunimo organizacijos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Michailas Denisenko. Pradėjęs nuo kapinaičių tvarkymo, vėliau su bendraminčių būreliu M.Denisenko ėmėsi ir kitų Klaipėdos užkaborių švarinimo ir tikino tai darąs iš pilietinių paskatų.
Kasmet balandį, švaros mėnesį, kompanija aplanko Žardės piliakalnį. „Ten yra senosios kapinaitės, bunkeriai, kur laikas nuo laiko atsiranda šiukšlynų. Juos formuoja arba vietiniai gyventojai, arba žmonės atveža šiukšles tikėdamiesi, kad niekas nepamatys“, – teigė visuomenininkas. Klaipėdiečio teigimu, kai kurie savavaliai sąvartynėliai per kelis metus visai išnyko, tačiau yra nuolatinių, į kuriuos tvarkytis grįžtama kasmet. „Manau, kad dalis žmonių nežino, kur padangas išvežti. Kita dalis, jei ir žino, tiesiog tingi“, – svarstė M.Denisenko. Jis priminė, kad balandis – švaros mėnuo, per kurį savivaldybė skiria specialų transportą atliekoms surinkti, tereikia pranešti, kur vyks talkos.
 |
| 15min.lt nuotr./Nekultūringų gyventojų šiukšlynus su bendraminčiais kuopiantis M.Denisenko (viduryje) sakė žinąs bent kelis padangų sąvartynus mieste. |
Gresia baudos
Padangos priskiriamos nepavojingoms atliekoms. Kai jos šalinamos pažeidžiant atliekų tvarkymo reikalavimus, taikomos tokios baudos:
iki 1 kub. m ar mažesnio kiekio atliekų – nuo 100 iki 200 Lt fiziniams asmenims, pareigūnams, tarp jų ir įmonėms, – nuo 300 iki 600 Lt;
didesnis nei 1 kub. m nepavojingų atliekų šalinimas – nuo 300 iki 600 Lt asmeniui, pareigūnams ir įmonėms – 500–1000 Lt;
pašalinus iki 5 kub. m atliekų bauda siekia 600–4000 Lt;
