Vilniaus Subačiaus g. 83 numeriu pažymėtoje teritorijoje buvusį sandėlį, cechą ir ūkinį pastatą ketinama paversti administraciniais pastatais. Darius Daunoras, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas, teigė, kad čia rekonstruojamos alaus daryklos pastatų komplekso liekanos. „Pagal laikinąjį reglamentą statybos darbams nustatyti saugojimo reikalavimai: džiovyklos bokšto fasadai ir jo dekoro elementai (rustai, arkiniai langai), saugomos išlikusios senojo užstatymo kapitalinių sienų liekanos, išlikusi bokšto skliautinė perdanga. Visi nurodyti saugotini elementai projekto sprendiniuose išsaugomi. Taip pat planuojamų naujų korpusų statybos vieta maksimaliai numatoma buvusio užstatymo vietose (pagal išlikusius pamatų fragmentus)“, – teigė D.Daunoras.
Kol kas čia dirbama prižiūrint archeologams, kurie jau turi ką parodyti visuomenei – aptikta kelios dešimtys paminklinių lentų iš kažkurių Vilniaus kapinių.
Plokštes išgabens
Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Povilas Mečkovskis 15min sakė, kad Subačiaus gatvėje 83 vykdomi archeologiniai tyrimai ir jų metu buvo rasta antkapinių paminklų su rusiškais, lenkiškais įrašais, keli ir žydiški.
„Buvo pranešta KPD, KPD Vilniaus skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad jie pasirūpintų antkapinių paminklų išgabenimu iš to sklypo“, – teigė P.Mečkovskis.
Įtariama, kad bent dalis šių radinių čia atgabenta iš buvusių kapinių Vingio parke, žydiškos lentos – greičiausia iš kapinių dabartinėje Sporto rūmų vietoje. Anot D.Daunoro, paminklai su žydiškais užrašais, dalyvaujant Lietuvos žydų bendruomenės paveldosaugininkui Martynui Užpelkiui (iš viso 8 vienetai), buvo pervežti į aikštelę Olandų gatvėje, kur saugomi žydų antkapiniai paminklai ir jų fragmentai.
Žydiški, rusiški, lenkiški įrašai
Ten buvo Drujos upelis ir jis užpiltas šitomis paminklinėmis plokštės, – sakė L.Kvizikevičius.
Archeologinius tyrimus teritorijoje Subačiaus gatvėje vykdo bendrovė „Kultūros vertybių paieška“, kurios vadovas Linas Kvizikevičius patvirtino, kad rasta trijų rūšių paminklų: žydiškų, stačiatikiškų su slaviškais įrašais ir katalikiškų, kur įrašai yra lenkų kalba.
Tiksliai atsakyti, iš kur čia buvo suvežtos šios lentos L.Kvizikevičius nesiryžo: „Mes dar neatlikome istorinių tyrimų. Mums aktualu tiksliai sužinoti, kad alaus darykla statyta ir kada sunaikintos žydų kapinės. Ten buvo Drujos upelis ir jis užpiltas šitomis paminklinėmis plokštės. Taip įvyko, ne naujiena tai Vilniuje.“
Lenkiškais ir rusiškais įrašais pažymėtos lentos galbūt yra iš vienų sunaikintų kapinių atgabentos čia, bet archeologas nesiryžo spėlioti iš kurių. Įrašuose matoma, kad tai paminklai išlieti XIX a.-XX a. pradžioje iki Pirmojo pasaulinio karo.
Anot L.Kvizikevičiaus, tai nėra natūraliai susiformavęs kultūrinis sluoksnis, o suverstos plokštės būtent siekiant užpilti upelį. Todėl archeologai tik vykdo priežiūrą ir monitoringą, nenorėdama ko nors praleisti, tačiau išsamesnių tyrimų neprireiks – radinius L.Kvizikevičius vadina atsitiktinio pobūdžio.
Bravoras – nuo XIX a. pradžios
Ši Subačiaus gatvės teritorija nėra Senamiesčio dalis, tik patenka į Vilniaus Senamiesčio vizualinės apsaugos zoną, dar tiksliau – į apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį.
„Pagal įstatymą ten net nereikalingi išsamūs kažkokie tyrimai, bet tam tikri archeologiniai žvalgymai yra visada tikslingi, kadangi statiniai yra šimto ir daugiau metų senumo. Dėl šių priežasčių tokie tyrimai ir daromi, kad nebūtų prarastos kažkokios atsitiktinės, atsitiktinai atsidūrusios vertybės“, – sakė L.Kvizikevičius.
2004 m. Subačiaus g. 83, buvusioje alaus daryklos teritorijos neužstatytoje sklypo dalyje, buvo atlikti žvalgomieji tyrinėjimai. Šis sklypas buvo toje Markučių dvaro žemių dalyje, kuri vadinosi Paplavomis. Seniausi žinomi ikonografijos šaltiniai – 1817-1819 m. Markučių arba Svistapolės dvaro ribų planas, kuriame Subačiaus gatvės kairėje pusėje pažymėtas bravoras, o kitoje – einant iš Vilniaus miesto pažymėtas nedidelis namelis. „Pirklys Ovsejus Chaimas Epšteinas pastatė salyklo fabriką, 1883 m. jis buvo įregistruotas“, – rašoma šių tyrinėjimų apraše.
Alaus daryklos pastatų kompleksas į kultūros vertybių registrą įrašytas 2008-ųjų metų pabaigoje.
