Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 13d. 12:27 , Atnaujinta: 2019 rugsėjo 13d. 13:27

Sergantys prostatos vėžiu: trūksta inovatyvių vaistų ir psichologinės pagalbos

Žilvinas Grigaitis, Paulius Rakštys
15min nuotr. / Žilvinas Grigaitis ir Paulius Rakštys

Artėjant Pasaulinei kovos su prostatos vėžiu dienai, šia liga sergantieji Lietuvoje patiria sunkumų. Jie sako laiku negaunantys reikalingų inovatyvių vaistų ir prašo sudaryti vienodas gydymosi galimybes. Urologijų draugijos atstovas teigia, kad modernius vaistus lietuviai gauna išties vėliau, tačiau gydymo sąlygos čia yra geresnės nei aplinkinėse valstybėse.

Penktadienį Nacionalinis vėžio institutas (NVI) organizavo konferenciją, kurioje dalyvavo instituto laikinai direktoriaus pareigas einanti prof. Sonata Jarmalaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas, taip pat Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys, prostatos vėžiu sergantis verslininkas Žilvinas Grigaitis ir ligą įveikęs baikeris, įmonės G4S vykdantysis direktorius Raimondas Bučys.

Kasmet prostatos vėžiu suserga daugiau kaip 2-3 tūkst. Lietuvos vyrų.

Pasak P.Rakščio, prostatos vėžiu sergantieji yra diskriminuojami, nes vaistai, kurie yra naudojami prancūzų, olandų, vokiečių, lietuvius pasiekia po daugelio metų. Esą kitomis ligomis sergantys ligoniai modernius vaistus gauna paprasčiau.

Anot Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidento, prostatos vėžys yra viena labiau paplitusių vyrų ligų, ją serga apie 15 proc. visų onkologinių ligonių. P.Rakščio tikinimu, kiekvienais metais dėl šios ligos netenkama apie 500 vyrų.

Situacija kebli, bet nėra tokia bloga

Urologų draugijos vadovas M.Jievaltas sutinka, kad vakariečiai vaistus gauna greičiau negu lietuviai, tačiau pažymi, kad lyginant su šalia esančiomis valstybėmis, gydymo galimybės čia yra gana geros. Jo teigimu, Lietuvoje yra taikoma apie 80 proc. visų mokslui žinomų gydymo metodų. Tiesa, jis pažymi, kad mirtingumo skaičius vis dar yra didesnis nei, pavyzdžiui, Šiaurės šalyse.

„Daugumą terapijų ir naujų vaistų turime. Taip, kartais vėluojama finansuoti tuos gydymus. Noriu pabrėžti, kad nesame vakarietiškos populiacijos, kurios maudosi biudžetų pertekliuose. Mūsų sveikatos apsaugos biudžetas yra greičiau deficitinis negu perteklinis. Matykime kontekstą. Yra ir kitų onkologinių ir sisteminių ligų. Pavyzdžiui, kardiovaskuliniai susirgimai ir toliau lieka mirties priežastis numeris vienas. Visas problemas reikia spręsti“, – teigia M.Jievaltas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Akcija „Nerk į žydrą" 2019
Luko Balandžio / 15min nuotr./Akcija „Nerk į žydrą" 2019

Urologo teigimu, jeigu vokiečius vaistai pasiekia per pusmetį, tai lietuvius per dvejus-trejus metus.

Jis taip pat pažymėjo, kad nuo šiol biopsijos bus taikomos rečiau. Neseniai rastas būdas leis nustatyti, kuriam ligoniui iš tiesų reikia šios nemalonios procedūros ligai patvirtinti.

„Didžioji dalis biopsijų daromos be reikalo. (…) Žinome, kad magnetinis rezonansas leidžia tiksliau atsirinkti pacientą, kuriam tikrai reikia biopsijos“, – sako Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas M.Jievaltas.

Kad situacija nėra kritinė sako ir NVI laikinai vadovo pareigas einanti S.Jarmalaitė. Jos teigimu, Lietuvoje puikiai veikia ankstyvosios diagnostikos programa. Be to, anot S.Jarmalaitės, gydyti vyrų, kuriems liga negrėsminga, neprognozuoja nėra reikalo.

Luko Balandžio / 15min nuotr./ Sonata Jarmalaitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./ Sonata Jarmalaitė

Kita vertus, ji pažymi, kad tobulėti yra kur. Ji esą pasigenda formalaus įtvirtinimo, kad prostatos vėžys yra genetinis susirgimas.

„Jeigu JAV ir dalis Europos šalių konstatuoja aiškiai, kad prostatos vėžys gali būti paveldima liga, tai mūsų šalyje tarp genetinių ligų prostatos vėžio nesurasime. Dalis susirgimų yra būtent tokiu būdu paveldimi“, – teigia profesorė.

Diagnozė nėra mirties bausmė

NVI organizuotoje spaudos konferencijoje dalyvavęs Žilvinas Grigaitis nemalonią diagnozę išgirdo praėjusių metų rudenį. Jo teigimu, liga jį pačiupo būtent genetiniu keliu.

„Labai įdomu girdėti, kad iki 20 proc. gali būti paveldimumas. Ir aš esu tas pacientas, kuris paveldėjau. Vis dėlto, reikia pasitikrinti ir neužmiršti, kad tai neturi būti gėda, tai negali būti tabu, kad vyras irgi turi rūpintis savo sveikata. Prostata nėra ta sritis, kuri turi būti pamiršta“, – teigia vyras.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žilvinas Grigaitis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Žilvinas Grigaitis

Pasak Ž.Grigaičio, jam yra tekę bendrauti su daug šia liga sergančiųjų. Iš pokalbio jis yra pastebėjęs, kad ne vienas jaučiasi pamirštas, neretas galvoja apie savižudybę.

„Neretai yra nutylima, kad šeimose yra tam tikros problemos, jeigu onkologinė liga yra pažengusi. Galbūt reikėtų atkreipti dėmesį į psichologinę pacientų būseną. Skaudžių patirčių yra, kai tikrai vyrai išeina iš šio pasaulio priėmę tokius sprendimus, nes susiduria su abejingumu šeimoje, su dideliu kaltės jausmu. Gydymas ir sprendimai yra pažengę į priekį, tai tikrai nėra mirties bausmė išgirdus tokią diagnozę“, – teigia jis.

Kasmet diagnozuojama tūkstančiai naujų susirgimų

Prostatos vėžys dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus vyrams.

Jei vėžys nėra aktyvus, jis nepakeičia gyvenimo kokybės, todėl aktyvaus gydymo gali ir neprireikti. Tačiau kartais prostatos vėžys būna agresyvesnis, staigiau išplinta į kitas kūno dalis ir gydymas gali sušvelninti ligos eigą.

Kuo vėžys agresyvesnis ir plačiau išplitęs, tuo mažiau šansų šią ligą sustabdyti, todėl gydytojai ragina nedelsti ir pasitikrinti prostatą net ir nesant nusiskundimų. O ypač, jeigu jie juntami.

Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra šie:

  • Šlapinimasis pasunkėja, nes šlapimo srovė, verždamasi per padidėjusios prostatos spaudžiamą šlaplę, susilpnėja, susiaurėja.

  • Šlapinimasis padažnėja, ypač naktį, nes, susiaurėjus šlaplei, šlapimo pūslėje po šlapinimosi nuolat lieka šlapimo.

  • Šlapinimosi metu skauda.

  • Šlapimas kraujingas (šis simptomas nėra dažnas).

„Fotolia“ nuotr./Prostatos vėžys
„Fotolia“ nuotr./Prostatos vėžys

Teigiama, kad kasmet prostatos vėžiu suserga daugiau kaip 2-3 tūkst. Lietuvos vyrų.

Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2001 m. diagnozuoti 1007 nauji prostatos vėžio atvejai, 2002 m. – 1329, 2003 m. – 1516, 2004 m. – 1908, 2005 m. – jau 2005 nauji atvejai. 2011 m. prostatos vėžys diagnozuotas net 2715 mūsų šalies vyrų.

Sergamumo prostatos vėžiu rodiklis (susirgimų skaičius 100 000 gyventojų per metus) 2011 m. buvo 194,6 (Europos standartas –174,1; pasaulio – 120,4).

Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena minima rugsėjo 15-ąją.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie 15min