„Ms kaip dvi kaimyninės šalys su labai įvairiais ryšiais, bendra istorija ir bendrais – iš esmės ekonominiais – interesais galėtume bendradarbiauti žymiai produktyviau ir glaudžiau. Daug klausimų yra kažkaip pakibę todėl, kad mes į juos negauname atsakymų, siunčiami pasiūlymai neperžiūrimi, mes apie juos primename. Vakar kalbantis lyg ir nuskambėjo siekis situaciją keisti į gerąją pusę“, – trečiadienį Rusijos ambasadoje Vilniuje žurnalistams sakė S.Lavrovas.
Jis pažymėjo, kad pasitikėjimas dvišaliuose santykiuose yra būtinas, tačiau Lietuvos ir Rusijos santykiuose jo trūksta.
„Aš negalėčiau pasakyti, kad jo visai nėra, tačiau jo mažai. Vakar su Audroniumi Ažubaliu apie tai taip pat kalbėjome. Žinoma, reikia kurti atitinkamą atmosferą tam, kad efektyviau bendradarbiautume mūsų šalių labui“, – sakė Rusijos ministras.
„Kai konstruktyviai aptariame dalykus tokia atmosfera atsiranda, tačiau kai po tokių aptarimų kas nors iš mūsų išeina į tribūną spaudos konferencijoje ir sako: „Aš parodžiau savo kolegai, kur vėžiai žiemoja“, tada atmosfera blogėja“, – pridūrė S.Lavrovas.
Paklaustas, ar dvišalius santykius stabdo Lietuvos įstatymas dėl žalos už sovietų okupaciją atlyginimo, Rusijos diplomatijos vadovas sakė, kad tai – Lietuvos problema.
„Nuolat gyvenant su kokiomis nors fobijomis ir stereotipais, mažiau laiko lieka konstruktyviam dialogui“, – teigė S.Lavrovas.
Sovietų okupacijos padarytos žalos kompensavimo klausimą Lietuva iškėlė iškart, kai paskelbė Nepriklausomybę 1990 metais. Lietuvos piliečiai išreiškė savo valią dėl žalos atlyginimo surengtame gyventojų referendume.
2000-ųjų birželį Seimas priėmė įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“.
Rusija 1991 metais dvišalėje sutartyje pripažino, kad 1940 metais Sovietų Sąjunga įvykdė Lietuvos suverenitetą pažeidžiančią aneksiją.
Per pirmąją sovietų okupaciją 1940-1941 metais buvo įkalinta, nužudyta ar ištremta apie 23 tūkst. Lietuvos gyventojų. Vėliau sekė trejų metų nacių okupacija, per kurią išžudyta daugiau nei 90 proc. iš 200 tūkst. Lietuvos žydų.
1944 metais sovietams sugrįžus į Lietuvą, per dešimtmetį buvo suimta ir įkalinta 186 tūkst., ištremta 118 tūkst. žmonių, nužudyta per 20 tūkst. su sovietų okupacija kovojusių partizanų ar jų rėmėjų.
