Miškininkai džiaugiasi didėjančia laukinių žvėrių populiacija. Anot Švėkšnos girininko Algirdo Tamašausko, miškuose akivaizdžiai padaugėjo stirnų, elnių. „Gyventojams ir ūkininkams jie didelės žalos nedaro, daugiau rūpesčių kelia mums, nes nuėda jaunų pušų ūglius, – LŽ sakė girininkas. – Tačiau pamario ūkininkai skundžiasi, kad jų laukus puola šernai.“
Drevernos miestelio ūkininkas Petras Vasiliauskas tikina, jog šernai ir jų daroma žala – vienas didžiausių jo galvos skausmų. „Dėl šernų kasmet netenkame apie 10 proc. derliaus, – skundėsi vyras. – Šiemet pats sėdau į kombainą ir kūliau javus. Siaubas, kas darėsi laukuose! Dėl šernų bandų paliktų milžiniškų brydžių, išgulėtų didžiulių plotų mūsų derlius bus menkesnis. Tą ūkininką ir taip visi spaudžia, o čia dar prisidėjo šernai. Neįsivaizduojate, kokius bulvių plotus šios laukinės kiaulės išknisa. Pirminiais skaičiavimais, jos galėjo sunaikinti apie 3 hektarus. Susidaro įspūdis, kad Šilutės miškų urėdija tuos šernus ne naikina, o priešingai – veisia. Juk jie už kiekvieną urėdijos komerciniuose plotuose sumedžiotą šerną gauna didelius pinigus. Nenustebčiau, jei juos ir ganytų.“
Pamaryje šernų priviso tiek ir tokių didelių, kad viena klaipėdietė palaikė šią laukinę kiaulę meška.
Pasak P.Vasiliausko, jo laukams žalą daro ne tik šernai, bet ir medžiotojų visureigiai. Jais išvažinėjami laukai, sunaikinami pasėliai.
Šilutės miškų urėdas Stepas Bairašauskas kalba kitaip. Šernų tikrai daug, tačiau jų populiacija esą reguliuojama. „Šiemet mūsų miškuose sumedžiota apie 30 šernų, daugiau negu bet kuriais kitais metais“, – teigė jis. Tačiau urėdas pripažįsta, kad laukiniai gyvūnai pridaro žalos ūkininkams. „Kartą atėjo apsiašarojusi senutė ir skundėsi, jog šernai sunaikino jos bulvių derlių. Teko ir pinigus mokėti, kad kompensuotume padarytą žalą. O P.Vasiliauskas mus skundžia piktybiškai“, – aiškino jis.
Pamaryje šernų priviso tiek ir tokių didelių, kad viena klaipėdietė palaikė šią laukinę kiaulę meška. Grybauti išsiruošusi moteris tvirtino pastebėjusi ją prieš kelias dienas netoli Inkaklių kaimo, Švėkšnos seniūnijoje. „Važiavome keliu mašina ir išvydome atlapatuojančią mešką. Žinoma, labai išsigandome. Žvėris nuo mūsų buvo gal už 30 metrų“, – pasakojo Rita. Anot jos, tik užgulus visureigio garso signalą žvėris pagaliau sureagavo - peršoko griovį ir nubėgo į mišką.
Švėkšnos girininkas A.Tamašauskas skeptiškai vertino šią informaciją. Jis pažymėjo, kad daugiau niekas apylinkėse nematė jokios meškos, nors šiuo metu miškuose grybautojų labai daug. Pasak A.Tamašausko, jei prie Inkaklių tikrai atsibastė meška, tai būtų istorinis įvykis. „Juk Švėkšnos herbe pavaizduota meška, – juokėsi jis. – Spėju, grybautojus galėjo suklaidinti pro šalį bėgantis šernas. Žinote, iš miesto atvažiavusi moteris pamatė didžiulį šešėlį ir pamanė, jog tai meška. Ir pats vaikščiojau po miškus, ir mūsų eiguliai, bet lokio pėdsakų neaptikome.“
