Kiekvieną kartą, kai į S.Dariaus ir S.Girėno stadione vykstančias tarptautines futbolo ar lengvosios atletikos varžybas atvyksta sportininkai bei sporto valdininkai iš Vakarų Europos valstybių, stadioną valdančios viešosios įstaigos vadovams tenka nuryti karčias gėdos piliules. Suartą lauką primenanti veja, ant itin svarbių svečių tribūnoje sėdinčių žiūrovų galvų lyjant varvantis vanduo, aptrupėjusios ir seniai remonto nemačiusios vidinės patalpos – tokie ir panašūs dalykai svečiams iš užsienio kelia ironišką šypseną, kuri, grįžus į gimtinę, virsta kalbomis apie Europos sporto provinciją, esančią antrame pagal dydį Lietuvos mieste.
Laikinosios sostinės bei kitų šalies miestų gyventojams, atvykstantiems į gana dažnai S.Dariaus ir S.Girėno stadione vykstančias tarptautines įvairių sporto šakų varžybas, apgailėtina šios sporto bazės būklė kelia nerimą dėl kiek kitų priežasčių. Ne vienas sporto sirgalius, ypač tuomet, kai į tribūnas susirenka itin daug žiūrovų, yra pastebėjęs, jog gelžbetoninės konstrukcijos nuo svorio pradeda judėti bei svyruoti.
Būtina kuo skubiau renovuoti tragiškos būklės apšvietimo bokštus, virš tribūnų įrengti stogą, aikštės dangos šildymą bei daugelį kitų dalykų. Sakė V.Snarskis.
„Praeitą savaitę lankiausi futbolo varžybose. Sėdėjau pačiame „A“ tribūnos viršuje. Kai joje susirinkęs jaunimas atsistojo ir pradėjo šokinėti, tribūna ėmė judėti maždaug per 10–15 centimetrų. Tai pajutęs, aš tiesiog išbėgau iš tos tribūnos. Tą patį padarė ir kiti greta manęs sėdėję žmonės“, – pasakojo ne juokais išsigandęs Vaclovas Vasiliauskas, S.Dariaus ir S.Girėno stadione stebėjęs praeitą trečiadienį vykusias Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės varžybas su Farerų salų ekipa.
Vyras tvirtino, jog toks vaizdas pakraupino ir saugos tarnybos darbuotojus, tuo metu dirbusius greta tribūnos.
VšĮ „S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro“, valdančio stadioną bei sporto halę, saugumo inžinierius Aurimas Radzevičius atskleidė, jog jau kelerius metus įstaigą pasiekia nemažai dėl sirgalių saugumo susirūpinusių žmonių skundų. Tačiau sporto centro inžinierius patikino, jog neseniai atlikti tribūnų tvirtumo ir atsparumo tyrimai parodė, jog konstrukcijos yra saugios ir atitinka joms keliamus reikalavimus.
„Savivaldybei skyrus finansavimą, 2007 metais atlikome visų tribūnų sutvirtinimo darbus, jose buvo įrengtos papildomos atramos. Šiais metais bendrovė „Ekspertika“ atliko tribūnų tvirtumo tyrimus. Nors oficialaus atsakymo dar negavome, pirminiais duomenimis, viskas yra tikrai saugu, – teigė A.Radzevičius. – Tribūnų svyravimas tikrai yra, tačiau saugumui jis pavojaus nekelia. Konstrukcijose nėra nei įtrūkimų, nei kitų defektų.“
Stadionas verkia renovacijos
Nors ekspertų išvados ir įrodė, jog tribūnos jose sėdintiems žiūrovams yra saugios, stadioną valdančio sporto centro atstovai pripažįsta, jog S.Dariaus ir S.Girėno stadioną būtina iš esmės renovuoti. Paskutinį kartą kapitalinis šios sporto bazės remontas buvo atliktas dar prieš 30 metų. Nuo tada statybininkai šiame stadione yra itin reti svečiai.
„Mes kasmet kažką truputį pasitvarkome, tačiau viską darome iš tų pinigų, kuriuos uždirbame patys. Šiais metais planuojame įrengti masažinę, skirtą svečių komandai bei pakeisti dalį lubų.
Būtina kuo skubiau renovuoti tragiškos būklės apšvietimo bokštus, reikia virš tribūnų įrengti stogą, padaryti aikštės dangos šildymą bei daugelį kitų dalykų“, – apie darbus, kurių neįstengtų atlikti už savas lėšas, kalbėjo sporto centro direktorius Vytautas Snarskis, ne kartą nesėkmingai mynęs Kauno savivaldybės bei Vyriausybės Kūno kultūros ir sporto departamento vadovų slenksčius.
Žada pakratyti piniginę
Kitąmet S.Dariaus ir S.Girėno stadione turėtų vykti nemažai Lietuvos nacionalinės rinktinės bei „FBK Kaunas“ varžybų, tačiau neabejotinai daugiausiai dėmesio sulauksiantis renginys bus Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas, sutrauksiantis tūkstančius dalyvių bei svečių iš viso Senojo žemyno. Panašu, jog šio renginio svarba arba tai, jog buvo iškilusi grėsmė, jog šis čempionatas išvis neįvyks, padėjo suminkštinti valstybės sporto valdininkų širdis. Šiais ir kitais metais Kūno kultūros ir sporto departamentas turėtų skirti apie 3 mln. litų, už kuriuos planuojama pakeisti bėgimo takelio dangą, į kitą vietą perkelti saugumo reikalavimų neatitinkantį šuolio į tolį sektorių bei iš dalis suremontuoti itin svarbių asmenų ložę. Tačiau, S.Snarskio teigimu, šios lėšos yra tarsi lašas jūroje, nes norint visą stadioną sutvarkyti iš esmės, reikia bent 30 mln. litų.
„Dėmesio mums labai stinga. Gal todėl, kad Kūno kultūros ir sporto departamento strateginiai tikslai kažkodėl aplenkia Kauną. O Kauno savivaldybė neturi užtektinai finansinių išteklių, kad galėtų viena tokį stadioną suremontuoti“, – sakė sporto centro direktorius. „Iš savo pusės mes tikrai aktyviai stengiamės rodyti iniciatyvą. Matome, kad sporto strategai prioritetus dėlioja kitaip ir šis stadionas dėmesio nesulaukia“, – V.Snarskiui antrino Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Išsigando ir atsisakė
Praėjusiais metais klubas „FBK Kaunas“kartu su Ūkio banko investicine grupe miesto vadovams siūlėsi per 3 metus į S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukciją investuoti 77 mln. litų. Už tai investuotojai norėjo 20-čiai metų tapti stadiono valdytojais. Tačiau Kauno vadovus tuomet išgąsdino verslininkų siekiai greta šios sporto bazės esančiame sklype pastatyti viešbutį arba, kaip vėliau buvo kalbama, daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę.
„Iki šiol jokių sprendimų dėl to priimta nėra. Praėjusių metų pabaigoje mes pasiūlėme dėl stadiono rekonstrukcijos koncesijos paskelbti viešąjį konkursą, tačiau po to diskusijos iš investuotojų pusės nurimo“, – paaiškino A.Kupčinskas.
