Mokyklos steigėja Virginija Stukaitė-Laniauskienė į Angliją išvyko prieš šešerius metus. Įprasta manyti, kad emigraciją žmonės dažniausiai renkasi dėl geresnio gyvenimo ir skalsesnio duonos kąsnio. Laniauskų šeimai stereotipai netinka – sparnus iš Lietuvos ji pakėlė tiesiog iš avantiūrizmo.
„Niekada nemaniau, kad paliksiu Lietuvą – tarsi neturėjau tam priežasčių. Vyras dirbo kelių šeimų versle, o aš ėjau vieno Vilniaus prekybos centro direktorės pavaduotojos pareigas – lyg ir nieko netrūko“, – šypsosi V.Stukaitė-Laniauskienė.
Atėjo 2006-ieji. Ekonominės prognozės žadėjo aukso kalnus, bankai dosniai žarstė paskolas, gyvenimo kokybės kreivė kilo į viršų. Tačiau Virginijos vyrui Mariui to neužteko – jam knietėjo išbandyti ką nors naujo.
„Marius nusprendė keisti veiklos sritį ir pagalvojo, kodėl nepamėginus įsitvirtinti Anglijoje? Kaip tik buvo gimusi Saulė, aš – motinystės atostogose, todėl neatsargiai tarstelėjau: bandyk. Taip prasidėjo mūsų kelionė“, – apibendrino pašnekovė.
Sukosi darbų karuselėje
Apsiuostyti svetur nusprendusi šeima nesitikėjo, kad bus sutikta išskėstomis rankomis. Tačiau M.Laniauskas greitai rado darbą, po poros mėnesių paskui sutuoktinį į Londoną išvyko ir Virginija su devynių mėnesių Saule.
 |
| D.Jurkienės nuotr./Virginija Stukaite-Laniauskienė |
„Net nesvarsčiau, ką veiksiu. Esu aktyvi, todėl neabejojau, kad rasiu užsiėmimą“, – pasakojo V.Stukaitė-Laniauskienė. Lietuvių literatūrą su etnokultūros specializacija Klaipėdos universitete baigusi moteris savo žinias pasiūlė lietuvių laikraščiui „InfoZONA“. Po kelių mėnesių sulaukė skambučio su prašymu parengti straipsnį apie Užgavėnes.
Iniciatyvi moteris ieškojo papildomos veiklos ir 2007 metų rugsėjį įsidarbino Vakarų Londone veikiančioje lituanistinėje mokykloje „Kodėlčius“.
Direktorės pavaduotojos kėdėje ji užsibuvo daugiau nei dvejus metus. Tada nusprendė steigti savo lituanistinę mokyklą Kroidone: „Čia lietuvių bendruomenė nemaža, o mokyklėlės nebuvo. Pati auginau mažametį vaiką, todėl jaučiau, kad poreikis tokiai įstaigai yra.“
Britai švenčia dėl smagumo
Paskleisti žinią apie lituanistinę etnokultūros ir dramos mokyklą Kroidone padėjo visagalis „Facebook“. Be to, naujiena sparčiai plito ir iš lūpų į lūpas.
„Tėvai, leidžiantys vaikus į angliškus darželius ir mokyklas, suinteresuoti, kad jie mokytųsi ir lietuvių kalbos: kad ne tik suprastų ar kalbėtų, bet ir mokėtų rašyti bei skaityti. Be to, daugeliui svarbu, kad vaikai susipažintų ir su lietuviškomis tradicijomis.
Mes orientuojamės ne tik į vaikus, bet ir į visą šeimą: nėra taip, kad tėvai atveda vaiką į mokyklą, palieka ir išeina. Pirmoji pamoka – visada bendra: rauname ropę, skaičiuotes skaičiuojame, kykavimų pasimokome, ratelių, pasakų be galo, kad vaikai su tėvais namuose galėtų kartoti“, – mokyklos specifiką pristatė V.Stukaitė-Laniauskienė.
Ji įsitikino, kad lengviausia sudominti vaikus, atveriant kultūrų skirtumus: „Nepristatome lietuvių kaip išskirtinių ir vienintelių visame pasaulyje, tačiau per įvairius užsiėmimus atkreipiame dėmesį į tai, kad esame išlaikę archajiškų detalių šventėse ir papročiuose. Juk britai irgi turi blynų dieną, tačiau ją švenčia, kaip patys sako, for fun (dėl smagumo – liet.), neteikdami reikšmės simbolikai.“
Formaliai – karalienei, širdyje – Lietuvai
„Bitės“ bendruomenė kartu švenčia ne tik etnografines, bet ir valstybines šventes. Kovo 16-ąją ekologines idėjas propaguojanti mokykla „South Norwood“ parke pasodino 105 medžius.
Tėvai, leidžiantys vaikus į angliškus darželius ir mokyklas, suinteresuoti, kad jie mokytųsi ir lietuvių kalbos: kad ne tik suprastų ar kalbėtų, bet ir mokėtų rašyti bei skaityti.
„Dalyvavome projekte ir savivaldybė skyrė 600 svarų plėtoti bei populiarinti ekologines idėjas tarp lietuvių. Dalį šių lėšų atriekėme pirmajam lietuviškam parkui sodinti. Formaliai medžius sodiname Jos Didenybės karalienės jubiliejaus proga, tačiau širdyje paminėjome ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Susirinko apie 60 žmonių. Buvo siaubingai šalta, baisiai lijo. Medžius pasodinome per valandą ir visi šlapi iki paskutinio siūlo bėgome namo“, – juokėsi V.Stukaitė-Laniauskienė.
Dukra – tikra patriotė
Lituanistinė šeštadieninė mokykla šiuo metu glaudžiasi patalpose, kuriose darbo dienomis veikia vaikų centras. „Yra mokyklėlių, kurios turi savo patalpas – tokia ir mano svajonė“, – neslėpė „Bitės“ įkūrėja.
Darbo dienomis V.Stukaitė-Laniauskienė dirba dviejose britų organizacijose, besirūpinančiose neįgaliaisiais ir specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.
„Šeimai, kuri augina tokį vaiką, savivaldybė gali skirti tam tikrą pinigų sumą pagalbininkui pasamdyti. Mano pareiga išaiškinti tėvams tvarką, kaip įdarbinti žmogų, kuris padės prižiūrėti vaiką, kaip atsiskaityti su savivaldybe“, – kalbėjo lietuvė.
Dar dalį laiko ji skiria specialiųjų poreikių turintiems vaikams iki penkerių metų: „Turiu tam tikrą skaičių kartų aplankyti šeimą, nunešti specialių žaislų ar priemonių ir tėvus pamokyti, kaip jas naudojant paskatinti vaiką ugdyti kalbėjimo, socialinius ar kitus įgūdžius.“
Grįžti į Lietuvą, bent kol kas, Laniauskai neplanuoja – jaučiasi įsitvirtinę ir įsilieję į britų visuomeninį gyvenimą.
Saulei birželį sueis septyneri, ji jau lanko mokyklą, todėl nesinorėtų sukelti mergaitei streso, perkeliant į lietuvišką švietimo sistemą: „Tačiau nesakome, kad niekada negrįšime: labai myliu Lietuvą ir lietuvių kalbą, tai persidavė ir dukrai. Ji – tikra patriotė: Saulė piešia Lietuvai piešinius ir jau svajoja, kaip vasarą skris pas senelius. Todėl atostogausime Lietuvoje – tiesiog neturime kito pasirinkimo.“
2011–2012 mokslo metų duomenimis, iš viso užsienyje veikia 163 užsienio lietuvių neformaliojo švietimo įstaigos. Mokyklos įkurtos 32 valstybėse, jose mokosi 6296 mokiniai.
Neformaliojo švietimo įstaigų skaičius:
JAV – 36-ios;
Jungtinėje Karalystėje ir Kaliningrado srityje – po 21-ą;
Airijoje, Vokietijoje ir Švedijoje – po 8-ias;
Baltarusijoje – 7-ios;
Australijoje ir Lenkijoje – po 5-ias;
Kanadoje ir Norvegijoje – po 4-ias;
Danijoje, Rusijoje, Suomijoje, Ukrainoje, Latvijoje – po 3-is;
Argentinoje, Gruzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Šveicarijoje – po 2-i;
Armėnijoje, Belgijoje, Čekijoje, Egipte, Estijoje, Islandijoje, Kinijoje, Moldovoje, Kazachstane, Prancūzijoje ir Urugvajuje – po 1-ą.
Taip pat veikia 11 formaliojo užsienio lietuvių švietimo įstaigų: Baltarusijoje – 2, Latvijoje – 1, Lenkijoje – 6, Rusijoje – 1, Vokietijoje – 1.
Užsienio reikalų ministerijos inf.
