Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sezoninio laiko atsisakymas būtų palankus žmonių sveikatai, bet grėstų ES sankcijos

Laikrodis
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Laikrodis
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vasaros ir žiemos laiko atsisakymas turėtų teigiamos įtakos Lietuvos gyventojų sveikatai, tačiau dėl tokio sprendimo Europos Komisija prieš Lietuvą galėtų pradėti pažeidimo procedūrą.

Tokios specialistų nuomonės pateiktos Seimo komitetams, svarstantiems du nutarimo projektus, kuriais Vyriausybei siūloma atsisakyti laikrodžių rodyklių sukimo dukart per metus.

Balandį parlamentarai priėmė rezoliuciją dėl sezoninio laiko atsisakymo ir po pateikimo pritarė dviem nutarimo projektams, kuriais siūloma likti gyventi vasaros arba žiemos laiku. Pastaruosius ir svarsto Seimo komitetai.

Valstybinio psichikos sveikatos centro Ekonomikos komitetui pateiktoje išvadoje teigiama, kad specialių tyrimų, kokią įtaką žmonių psichikos sveikatai daro vasaros laiko taikymas, Lietuvoje nėra daryta. Tačiau remdamiesi užsienio kolegų žiniomis, Lietuvos psichiatrai tvirtina, kad laikrodžio rodyklių sukimas dukart per metus neigiamai veikia žmogaus psichiką.

„Nuolat kaitaliojant laiką, biologinis ir astronominis laikas ima nesutapti, sutrikdomas miego-budrumo ritmas, dažnėja nuotaikos svyravimai, išryškėja lėtinis nuovargis, depresijos, kurių ypač padažnėja pavasarį ir rudenį, t. y. jų pikai sutampa su sezoniniu astronominio laiko keitimu“, – rašoma Valstybinio psichikos sveikatos centro išvadoje.

Anot jos, „nestabilus laikas laužo įprastinį biologinį ritmą ir įneša papildomą nestabilumo faktorių į psichologinę atmosferą visuomenėje“.

„Manome, kad sezoninio laiko kaitaliojimo atsisakymas leistų išvengti daugelio negalavimų, kurie išryškėja, keičiant įprastus gyvenimo stereotipus. Valstybė turėtų gyventi laiku, atitinkančiu jos geografinę padėtį ir laiko juostą, o laikrodžio rodmenys turėtų atitikti astronominį laiką“, – sakoma psichiatrų pateiktoje pozicijoje.

Valstybė turėtų gyventi laiku, atitinkančiu jos geografinę padėtį ir laiko juostą, o laikrodžio rodmenys turėtų atitikti astronominį laiką, – sakoma psichiatrų pateiktoje pozicijoje.Tuo metu Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto specialistai pabrėžė nepritariantys, kad Lietuva liktų gyventi vasaros laiku, „nes tai neatitiktų valstybės geografinės padėties ir laiko juostos“.

Europos teisės departamentas įspėja, kad ne Lietuvos valdžios valioje spręsti dėl sezoninio laiko atsisakymo. Tokie sprendimai, anot jo, „priklauso Europos Sąjungos, o ne valstybių narių kompetencijai“.

„Lietuvos Vyriausybė galėtų nebent pasiūlyti Europos Komisijai pakeisti direktyvą kartu pateikdama moksliniais tyrimais pagrįstą nuomonę dėl sezoninio laiko netaikymo“, – tvirtina teisininkai.

Jie atkreipė dėmesį, kad tvirtinimai esą baigė galioti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vasaros laiko susitarimų yra netikslūs. Mat minėtame dokumente Europos Komisija įpareigota paskelbti analogišką komunikatą kas penkerius metus, todėl 2011-ųjų pabaigoje arba 2012-ųjų pradžioje bus paskelbtas naują komunikatas, kuriame bus nurodyta vasaros laiko pradžia ir pabaiga 2012–2015 metų laikotarpiui.

„Galiausiai norėtume priminti, kad dėl netinkamo ES teisės įgyvendinimo Komisija prieš Lietuvą gali pradėti pažeidimo procedūrą“, – įspėjo Europos teisės departamentas.

Dabar Lietuvoje vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų.

Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 metais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 metais įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min