Dabar populiaru
Publikuota: 2015 vasario 3d. 20:24

Šiauliečio Alfredo Erlingio istorija: be vaikų ir be namų

Šiaulietis A.Erlingis
A.Staponkaus nuotr. / Šiaulietis Alfredas Erlingis

Į dienraščio „Šiaulių naujienos“ redakciją kreipėsi nuo gyvenimo sunkumų pavargęs, už galimybę savo du nepilnamečius vaikus susigrąžinti iš vaikų globos namų kovojantis ir norintis atgauti savo namus šiaulietis Alfredas Erlingis.

Pasak teisybės ieškančio vyro, svaigiųjų gėrimų nevengianti buvusi sutuoktinė, propaguodama asocialų gyvenimo būdą, būstą Šatrijos g. 8 – 4 pavertė tikra landyne, o jis pats, teismo sprendimu dėl smurto šeimoje 2012 metais buvo iškraustytas iš savo buto, šiuo metu gyvena nakvynės namuose, kur negali parsivesti savo vaikų.

Du nepilnamečiai vaikai – globos namuose

„Aš per 10 metų, kai trunka šis košmaras, gyvenimą jau trečią kartą pradedu nuo nulio“, – su nuoskauda kalba A.Erlingis.

Išdaužyti langai, išardyta krosnis, išnešti daiktai, plikos, pilkos, purvinos sienos – tokį vaizdą pamatė į savo butą sugrįžęs A.Erlingis.

A.Erlingis sako, kad jo buvusi žmona nuolat girtaudama, vedžiodamasi abejotinos reputacijos žmones bei nevengdama triukšmingų naktinių pasilinksminimų visiškai apleido Šatrijos gatvėje esantį butą ir, tiesiogine to žodžio prasme, jį pavertė šiukšlynu.

Šiuo metu A.Erlingis teismo sprendimu vėl yra įkeldintas į Šatrijos g. 8 – 4 esantį butą, tačiau į jį sugrįžti negali dėl netinkamų sąlygų ten gyventi. Išdaužyti langai, išardyta krosnis, išnešti daiktai, plikos, pilkos, purvinos sienos – tokį vaizdą pamatė į savo butą sugrįžęs A.Erlingis.

Tad dabar glaudžiasi Šiaulių laikinojo apgyvendinimo namuose, o didžiausia problema, slegianti jo pečius, yra ta, kad vaikai, kurie yra atimti iš asocialų gyvenimo būdą propaguojančios buvusios žmonos ir išvežti į globos namus, negali grįžti pas tėvą.

„Aš turiu du vaikus – sūnų ir vyresniąją dukterį, kuriai jau greit bus aštuoniolika. Sūnus šiuo metu gyvena vaikų globos namuose, o dėl mergaitės yra dar daugiau problemų. Ji iš vaikų globos namų pabėgo ir šiuo metu yra Vilniaus vaikų socializacijos centre, iš kurio grįš balandžio 12 dieną. Tačiau iškyla klausimas, kur jai grįžti? Ar į tą šiukšlyną, esantį Šatrijos gatvėje? O gal pas mamą, su kuria galės vėl gastroliuoti? Aš to nenoriu, noriu, kad mano vaikai augtų ir būtų su manimi“, – apie norą susigrąžinti vaikus sako A.Erlingis.

Nepilnamečius vaikus siekiančio susigrąžinti vyro teigimu, šiuo metu dėl teisės, kad jo vaikai gyventų su juo, vyksta teismo procesas. Tačiau kad viskas klostytųsi sėkmingai, trukdo landyne paverstas jo butas.

Butas paverstas landyne

„Padariau didžiausią klaidą kad kai 2006 metais grįžau iš užsienio ir dar kartą žmona patikėjau, o ne pasiėmiau savo vaikus ir jų neišsivežiau kuo toliau iš čia. Asocialaus gyvenimo būdo žmona neatsisakė, o mano gyvenimą pavertė tikru pragaru“, – teigia A.Erlingis.

Anot vyro, 2006 metais jis su šeima deklaravo savo gyvenamąją vietą Šatrijos g. 8 – 4, bet 2010 metais neiškentęs žmonos nuolatinio girtavimo su ja išsiskyrė. O paskutinis A.Erlingį pribloškęs gyvenimo smūgis buvo tas, kad buvusi žmona pasinaudodama įstatymu prieš smurtą šeimoje, 2012 m. liepos 28 dieną, jį iškeldino iš jo buto. Tuomet vyras neteko ne tik namų, bet ir savo drabužių bei asmeninių daiktų.

Man skaudu, kad visada buvo tokių, kurie norėjo globoti mano žmoną, atvesti ją į doros kelią, o manimi niekas netikėjo. Juk ne veltui jos elgesiu skundėsi kaimynai, ne veltui atimti vaikai, ne veltui aš per ją netekau gyvenamosios vietos, – A.Erlingis.

„Iškeldinus mane iš buto, jame liko man priklausantys daiktai – baldai, patalynė, indai ir kita. Deja, dabar tų daiktų nebėra nė kvapo. Girtaujanti buvusi žmona ir jos draugužiai iš namų išnešė viską – televizorių, muzikinį centrą, stacionarų kompiuterį, du nešiojamuosius kompiuterius, išardė krosnį, net ir anteną ir tą nupjovė. Taip pat bute nebėra elektros. Paliktos skolos už elektrą, atliekų išvežimą yra milžiniškos, o jas sumokėti turiu aš, nors tuo metu net negyvenau tame bute“, – apie landyne paverstą būstą kalba A.Erlingis.

Vyras pasakoja, kad įsigaliojus teismo sprendimui sugrįžti į savo butą buvusi sutuoktinė ir jos draugai kurį laiką jo neįsileido, o galiausiai pavykus patekti į butą vaizdas šokiravo – tvyranti smarvė ir kalnai šiukšlių.

„Man skaudu, kad visada buvo tokių, kurie norėjo globoti mano žmoną, atvesti ją į doros kelią, o manimi niekas netikėjo. Juk ne veltui jos elgesiu skundėsi kaimynai, ne veltui atimti vaikai, ne veltui aš per ją netekau gyvenamosios vietos. Dabar mano didžiausias noras susigrąžinti vaikus, suteikti jiems galimybę gyventi su manimi. Nors apžiūrėjus savo butą bei sužinojus apie paliktas skolas mano rankos vis labiau svyra“, – kalba nuoskaudos neslepiantis A.Erlingis.

Kaimynai – už A.Erlingį

„Šiaulių naujienų“ žurnalistams susisiekus su vyro kaimynais, gyvenančiais Šatrijos gatvėje, bendradarbiais ir bičiuliais, visi buvo vieningos nuomonės – A.Erlingis yra darbštus, buvusios girtaujančios sutuoktinės terorą kentęs vyras.

A.Erlingio bendradarbis Edvardas Kungis palaiko vyrą: „Man labai gaila Alfredo, kad jam teko toks likimas – jis pats yra be galo darbštus žmogus, gali dirbti kaip robotukas po 14, 16 valandų per dieną. Be to, jis puikiai sutaria su darbo kolektyvu, gerbia kitus žmones, turi itin gerą humoro jausmą.“

Buvęs A.Erlingio kaimynas Antanas Stravinskas taip pat negaili gerų žodžių: „Alfredas – tikras darbininkas, ko paprašysi, tą padarys. O kai jo žmona gyveno bute, tai ten buvo visko. Ne veltui vaikai buvo išvežti į vaikų globos namus. Augdami tokioje aplinkoje, jie taip pat tapo labai nemandagūs, kuo toliau, tuo blogiau elgdavosi. O grįžęs į savo namus Alfredas rado tik krūvą plytų.“

Pasak kito A.Erlingio kaimyno Vaido Lapinsko, tokios netvarkos, kuri vyravo, kai bute esančiame Šatrijos g. gyveno A.Erlingio buvusi žmona, jis niekada nebuvo matęs.

„Kai savo bute gyveno Alfredas, jis tvarkėsi, prižiūrėjo kiemą, nugarą perlenkęs maistą maišais nešdavo. O kai Alfredą iškeldino, tai išvis prasidėjo visi gražumai“, – tvirtina V.Lapinskas.

Nakvynės namuose problemų nekelia

Šiuo metu A.Erlingis daugiau nei metus laiko gyvena Šiaulių nakvynės namuose. Pasak su juo bendraujančios Laikinojo apgyvendinimo tarnybos socialinės darbuotojos Natalijos Zablockienės, didelių problemų vyras nekelia.

„Kiek žinau, žmogus dirba, kabinasi į gyvenimą. Per tą laiką, kai jis pas mus gyvena, buvo užfiksuotas tik vienas vidaus taisyklių nusižengimas – piktnaudžiavimas alkoholiu. Bet pasakyti, kad jis geriantis, tikrai negalėčiau. Vaikai A.Erlingiui yra labai skaudi tema, apie tai jis su mumis nešneka. Apskritai su šiuo žmogumi yra truputėlį sunkiau bendrauti, bet manau, kad tai yra suprantama – žmogui sunku“, – apie A.Erlingį sako N.Zablockienė.

Socialinė darbuotoja: „Vaikų mamą nuolat matau neblaivią“

Kadangi A.Erlingio aš beveik nemačiau, tai nelabai galiu apie jį pasakyti kažką gero ar kažką blogo, – teigia A.Vainikonienė-Burnickienė.

A.Erlingio šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą. Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybos socialinė darbuotoja Asta Vainikonienė-Burnickienė teigia, kad A.Erlingį ji matė tik kartą – tarnyboje jis nesilanko.

„Daugiau galėčiau papasakoti apie vaikų mamą. Praktiškai metus mamos Šatrijos g. esančiame bute aš nemačiau. Ten visiška netvarka, viskas išdaužyta. Galiu pasakyti tiek, kad A.Erlingio buvusi žmona labai arogantiška, pas mus lankosi retai, atsisako bet kokios pagalbos, viską ignoruoja. Dažnai eidama pietauti šią moterį aš matau neblaivią“, – apie buvusią A.Erlingio sutuoktinę sako A.Vainikonienė-Burnickienė.

Pasak socialinės darbuotojos, A.Erlingio vaikams kol kas būtų geriau vaikų globos namuose, kur jie yra mylimi ir prižiūrimi.

„Kadangi A.Erlingio aš beveik nemačiau, tai nelabai galiu apie jį pasakyti kažką gero ar kažką blogo“, – teigia A.Vainikonienė-Burnickienė.

Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė: „Reikia pasirūpinti vaikų gerove“

Šiaulių vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė Neringa Ripinskienė, kuri pavaduoja su A.Erlingio šeima dirbančią kitą skyriaus specialistę, teigia, kad pati su šia šeima nedirba, bet iš to kiek yra susipažinusi su bylos medžiaga, gali pasakyti, kad dėl A.Erlingio vaikų likimo šiuo metu yra įpusėję teisminiai procesai.

„Atsižvelgiant į aplinkybes vaikai buvo paimti iš motinos šeimos, kadangi tuo metu vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama. Vaikai iš jos paimti dėl to, kad mama piktnaudžiavo alkoholiu ir nesirūpino savo atžalomis. Nepilnamečiai nuolat būdavo geriančių žmonių kompanijoje, taip pat būdavo paliekami vieni ar tarp visiškai svetimų žmonių“, – aiškina N.Ripinskienė.

Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, pirmą kartą vaikai iš šeimos buvo paimti 2006 metais pačių tėvų prašymu, nes mama gydėsi nuo priklausomybių, vėliau į šeimą jie buvo grąžinti.

„Deja, vaikai beaugdami pradėjo perimti žalingus įpročius, tad jie vėl buvo paimti ir jų nebebuvo kur grąžinti. Mama į mus dėl vaikų grąžinimo kreipėsi, bet atsižvelgiant į tai, kad jos gyvenimo būdas nesikeitė, mes tą prašymą atmetėme. Pats tėvas su prašymu į mus dėl vaikų grąžinimo nesikreipė“, – teigia N.Ripinskienė.

Anot Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistės, šiuo metu vaikai gyvena vaikų globos namuose ir jau daug metų yra viskuo aprūpinti, lanko mokyklas, turi draugų, yra susigyvenę su globėjais.

„Šiaulių naujienos“
Temos: 1 Vaikų globa
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min