Iš pradžių pasipylė lietus. Vėliau barbenimas į stogus ir palanges pasidarė kurtinamai garsus. Gausi kruša iš juodų audringų debesų krito apie dešimt minučių.
Ledukai plaukė stogų grioveliais ir ant žemės sudarė kalnelius. Po lietvamzdžiais jie buvo dar didesni.
Užteko pusę minutės palaikyti rankas po tekančiu stogu, o delnai jau pilni ledo kristalų.
Trumpai nupjautos pievos pabalo – rodos, trumpam sugrįžo šaltasis metų laikas.
Tiesa, kruša greičiau yra vasaros, o ne žiemos šauklys. Meteorologai aiškina, kad ledukai iš dangaus krenta tuomet, kai maišosi šilto ir šalto oro srovės.
Kruša – įvairaus pavidalo ledo gabalėliai. Kuo didesnis karštų ir šaltų srovių temperatūrų skirtumas, tuo didesnė krušos tikimybė.
Dažniausiai kruša krenta nedidelėje teritorijoje – keletos kilometrų pločio. Dėl to vieno kaimo gyventojai gali semti ledukus saujomis, o tuo pat metu kitame švies saulė.
