Taipėjaus misijos, reziduojančios Rygoje, ambasadorius Gary K. Y. Ko į Šiaulius atvyko iš Vilniaus, kartu su savo žmona, taip pat jį lydėjo pirmasis misijos sekretorius bei Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai. Svečių darbotvarkėje buvo numatyta aplankyti saldainių fabriką, Motinos ir vaiko kliniką, Šiaulių areną bei Kryžių kalną.
Tačiau vienas svarbiausių vizito tikslų – Šiaulių oro uostas, kadangi pats ambasadorius nemažai metų dirbo Taivanio oro pajėgose, todėl jam padarė įspūdį, kad čia yra oro uostas, kuriame gali leistis net ir didžiuliai krovininiai lėktuvai.
Su svečiais susitiko ne tik Šiaulių miesto meras bei keletas valdininkų, bet ir pramonininkų atstovai bei Šiaulių oro uosto vadovai. Ambasadoriui buvo pristatytas oro uostas, industrinis parkas, logistikos centras ir laisvoji ekonominė zona. Ambasadorius teigė asmeniškai pažįstantis vienos Taivanio firmos vadovą, kuris ieško partnerių Lietuvoje. Tad ambasadorius panoro pirmiau pats „išžvalgyti teritoriją“, nes, jo manymu, Šiauliai Taivano verslininkams galėtų tapti vartais į Rytų Europą. Taip pat svečius labai sužavėjo Lietuvoje augančios uogos (mėlynės), kurių Taivane nėra, tad kalbėta ir apie galimybes eksportuoti uogas į Taivaną.
Pagyras nustelbia nesėkmės
Miesto meras Justinas Sartauskas gyrė Šiaulius, kaip tinkamą vystyti pramonę, įsikurti gyventi žmonėms miestą, bet kyla klausimų, ar meras sugebės pasinaudoti puikia proga į skolose paskendusį miestą pritraukti užsienio investuotojus. Jau ne pirmą kartą įvairūs užsienio atstovai domisi Šiaulių oro uostu, kurio krovinių gabenimo pajėgumai yra gana dideli, yra ir potencialo plėstis. Tačiau dėl aklo troškimo įsisavinti Europos Sąjungos milijonus palankios galimybės nuolat paleidžiamos vėjais.
Dar pernai buvo kalbėta apie tai, kad per Šiaulius galėtų būti gabenami NATO karinių pajėgų kroviniai, kai kariškiai trauksis iš misijos Afganistane. Šiuo metu daugumą krovinių pergabena Rygos oro uostas, tačiau kalbama, kad Šiaulių oro uosto galimybės priimti didžiulius krovininius lėktuvus yra žymiai geresnės.
Viską stabdo tai, kad Šiaulių oro uostas neturi jungties su geležinkeliu, jungiančiu su Klaipėdos jūrų uostu. Šiaulių valdžia kadaise pati išardė šią jungtį, o pastangos ją atstatyti bevaisės – tikimasi jungtį įrengti įgyvendinant Logistikos centro projektą, tačiau šis projektas stringa. Pernai kalbėta, kad geležinkelio vėžė galėtų būtų įrengta jau šių metų pavasarį, bet iki šiol realūs darbai net neprasidėjo.
Trypčioja vietoje
Taip pat miesto valdžia, panašu, praranda galimybes ir įgyvendindama tarptautinį „Rail Baltica“ projektą, kurio pirminiame variante buvo numatyta, kad penkias Europos valstybes sujungsianti magistralinė geležinkelio linija iš Varšuvos į Helsinkį eitų pro Šiaulius. Tačiau vėliau planai pasikeitė šiauliečių nenaudai – Susisiekimo ministerija prakalbo, kad liniją tiesti pro Panevėžį būtų geriau. Nors ir reikėtų tiesti naujus bėgius (o pro Šiaulius tik atnaujinti esamus) bei išpirkti žemės sklypus visuomenės reikmėms, bet pro Panevėžį traukiniai važiuotų daug greičiau, todėl brangesnės investicijos atsipirktų. Kol kas atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.
Šį pavasarį J.Sartauskas ir Šiaulių regiono savivaldybių merai buvo susitikę su minėto projekto atstovais. Tą kartą iš mero kalbų susidarė įspūdis, kad ši žinia apie pasikeitusius planus merui ir kitiems suinteresuotiems asmenims yra labai netikėta. Tačiau dienraštis „Šiaulių naujienos“ dar prieš trejus metus rašė, kad geležinkelio magistralė gali aplenkti Šiaulius ir miesto valdžia progą jau tada buvo seniausiai pramiegojusi.
Šį pavasarį kalbėta, kad bus deramasi su Susisiekimo ministerija ir prašoma nenurašyti Šiaulių anksčiau laiko, tačiau iki šiol jokių ženklų apie rezultatus negirdėti, nors Panevėžio miesto savivaldybė nuolat į viešumą išleidžia pranešimus, kaip šis projektas yra svarbus jų miesto ateičiai.
