Šiaulių miesto taryba nusprendė įvesti vietinę rinkliavą už leidimus įrengti išorinę reklamą visoje savivaldybės teritorijoje. Anksčiau buvo apmokestinta tik miestui priklausančiose valdose arba ant savivaldybės administracijos pastatų esanti reklama. Nuo šiol dalį pelno turės atseikėti net ir tie, kurie reklamą eksponuoja privačioje teritorijoje ar ant asmeninio namo. Valdininkai mainais už rinkliavą prižiūrės, ar reklaminiai užrašai neprieštarauja lietuvių kalbos taisyklėms.
Reklamos verslo atstovai tokį miesto tarybos sprendimą žada skųsti teismui. Kai kurie jų grasina net pasitelkti į pagalbą specialiąsias tarnybas, kurios išsiaiškintų, ar vietos politikai neperžengė ribų.
Mojuoja pataisomis
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Mikučiauskas tvirtina, kad jai dar 2007 metų pradžioje pagal Rinkliavų įstatymo pataisą leista rinkti rinkliavą už reklamą, įrengtą ant visų objektų, esančių savivaldybės teritorijoje.
Jo teigimu, didelių pinigų savivaldybei tai neatneš, tačiau reklama bus prižiūrima – niekas esą nekabins spalvotų paklodžių kur pakliuvo. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Slonksnis minėtą tarybos žingsnį motyvavo tuo, kad mieste daug netvarkos.
Pelnysis iš reklamos
Tačiau savivaldybės renkami pinigai labiau panėšės į duoklę arba pelno pasidalijimą. Už iškabą ant pastato fasado numatoma vienkartinė rinkliavos įmoka. Ji sieks 50 litų už reklamos ploto kvadratinį metrą. Tačiau to maža. Dar teks mokėti po 60 centų nuo kiekvieno kvadratinio metro per parą. Per metus – apie 220 litų.
Jei reklamos sutartis jau sudaryta, apmokestinimo kol kas pavyks išvengti. Tačiau naujai keičiamoms reklamoms tarybos sprendimas galios. Iki šiol per metus miestas iš reklamos įmonių už iškabų ir stendų derinimą surinkdavo per pusę milijono litų.
Pagaliai į ratus
Šiaulietis reklamos specialistas Kęstutis įsitikinęs, kad savivaldybė negali imti nuolatinio mokesčio už kiekvieną reklamos kvadratinį metrą. „Ji turi teisę rinkti rinkliavą už leidimo išdavimą. Ir tam niekas neprieštarauja. O kas dabar? Jie ima mokestį už reklamą - paslaugą, kurios neteikia. Neabejoju, kad toks sprendimas bus apskųstas teismui“, – sakė jis.
Reklamos agentūros „Pramuštgalvis“ direktorius Darius Balčiūnas dėl minėto sprendimo įžvelgia ir kai kurių valdininkų asmeninius interesus. D.Balčiūnas ir kiti reklamos verslo atstovai mini keletą, jų teigimu, nesuvokiamų aspektų. Apmokestinami privatūs plotai, nors ir taip yra sumokami visi reikiami mokesčiai.
„Blogiausia, kad tie esą specialistai pasilieka teisę nuspręsti – ar tai reklama, ar tik informacija“, – piktinosi D.Balčiūnas. Taip pat nederėtų pamiršti, kad savivaldybė savo žemės neturi, ji priklauso valstybei.
Šiaulių valdininkai elgiasi taip, tarsi miestas būtų privati jų nuosavybė. Prieš metus reklamos įmonių asociacija surengė reidą per Lietuvą – ieškojo nelegalių stendų. Visų miestų biudžetai buvo papildyti nelegalaus biznio sumokėtomis baudomis, tačiau Šiauliai – vienintelis miestas, kuris asociacijos sudarytos komisijos neįsileido.
