Dabar populiaru
Publikuota: 2016 sausio 10d. 20:51

Šiaulių šokolado muziejuje – nežabota tarpukario dizainerių fantazija

Saldainis „Borisas Godunovas“
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Saldainis „Borisas Godunovas“

Kuris saldainis jums skaniausias? „Negrai“, „Mano grėblys“, „Aš vyras“ ar „Borisas Godunovas“? Tokius vardus suteikdavo „Rūtos“ saldainių fabrikas savo produkcijai. Ne prastesne fantazija pasižymėdavo ir dailininkai, kurie popierėliams kurdavo piešinius.

Šokolado muziejus Šiauliuose įkurtas vos prieš keletą metų, tačiau saldainiai ir kita produkcija „Rūtos“ fabrike gaminama jau senokai – nuo 1913 metų. Tai seniausias toks fabrikas Lietuvoje.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių šokolado muziejuje – nežabotą tarpukario dizainerių fantaziją
Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių šokolado muziejuje – nežabota tarpukario dizainerių fantazija

Be šokolado istorijos ir liaupsių fabriko produkcijai, čia galima aptikti ypač įdomių detalių. Pavyzdžiui – originalų trikojį puoduką, iš kurio kadaise actekai gėrė visiškai nesaldų šokoladą su aštriais prieskoniais.

Kone keturis tūkstančius metų gertas majų ir actekų gėrimas europiečiams nekėlė žavesio.

Todėl jie XIX amžiaus viduryje pridėjo cukraus, o vėliau pieno miltelių.

Tokio skonio pramoniniu būdu gaminamas šokoladas Lietuvoje atsirado tik keletą metų vėliau nei Europoje.

Taip pat verta pastebėti, kad kakavos pupeles actekai naudojo vietoje pinigų. Taip buvo dėl to, kad kakavos pupelės yra gana stabili valiuta. Tinkamai laikomos jos ilgai negenda.

Už tris pupeles galima nusipirkti kiaušinį arba avokadą. Už 30 – riebų kiškį. Geras sveikas vergas kainuodavo šiek tiek daugiau nei trys kiškiai – šimtą pupelių.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių šokolado muziejuje – nežabotą tarpukario dizainerių fantaziją
Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių šokolado muziejuje – nežabota tarpukario dizainerių fantazija

Ne ką prasčiau muziejuje atrodo saldainių pakuočių ir popierėlių ekspozicija. Panašu, kad daugiausiai laisvės ir fantazijos turėjo pirmieji fabriko menininkai ir pavadinimų mąstytojai.

Kolekcijoje rastas popierėlis, skirtas futbolui ir „ping-pongui“, tačiau krepšiniui panašus nesugalvotas.​

Jų saldainiai šiomis dienomis skambėtų daugiaprasmiškai: „Negrai“, „Mano grėblys“, „Aš vyras“, „Borisas Godunovas“, „Meilužis“. Taip pat išvardintos kortų kaladės figūros.

O kas tas Godunovas? Pasirodo, tai totorių kilmės Rusijos caras, valdęs XVI amžiuje.

Vienas popierėlis buvo skirtas Lietuvos laisvės dvidešimtmečiui. Taip pat buvo leidžiama saldainių serija „Mūsų didvyriai“. Vienas jų – Jonas Basanavičius.

Sukurti saldainiai skautėms, dūdoriams, keleiviams. O saldainis „Fokstrotas“ dabinosi ir eilėraščiu: „Ei, Elyte, tu meili, gražas kojas kam turi!“

Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių šokolado muziejuje – nežabotą tarpukario dizainerių fantaziją
Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių šokolado muziejuje – nežabota tarpukario dizainerių fantazija

Iki šiol visų mėgiama „Karvutė“ buvo iliustruota itin realistiškai – prie karvės ant kėdutės sėdi melžėja. Karvutės spalva gimininga dabartiniams „Milka“ saldainiams.

„Katelė“, „Lapelė“, „Bučkis“, „Pat ir Patašonas“ – ko tik neprigalvodavo fabriko įvaizdžio kūrėjai iki Antrojo pasaulinio karo. Netrūko drąsos nei tekstuose, nei iliustracijose.

Taip pat vartoti žodžiai, kurių jau seniai nevartojame. Saldainis „Kralikai“ – šis žodis yra skolinys iš rusų kalbos, anuomet buvęs norminiu. Dabar dažniau sakome „zuikis“, „triušis“.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių šokolado muziejuje – nežabotą tarpukario dizainerių fantaziją
Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių šokolado muziejuje – nežabota tarpukario dizainerių fantazija

Vėliau fantazija buvo politiškai apkarpyta. Iš sovietmečio muziejuje dar liko šokolado plytelė „Raudonasis spalis“. Taip pat – vyšnių skonio saldainis žymiam botanikui atminti – „Mičiūrininė“.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min