Finalinis tarptautinio festivalio „Saulės žiedas“ akordas. Scenoje vienas po kito eina tautiniais kostiumais pasidabinę vyrai ir moterys.
Kiekvienas atstovauja savam kraštui. Klaipėdos krašto žmonės puikuojasi aksomu.
Žemaitės moterys – nesuskaičiuojamu aksesuarų skaičiumi. Žemaitės moters kostiumą būtų galima pildyti ir gražinti visą gyvenimą.
Kitų regionų atstovai tarsi kuklesni, tačiau tik neišmanančio akiai. Visur tiesiog akį traukia kruopštus liaudies meistrų darbas, regionų išskirtiniai bruožai.
Vėliau pasikeičia muzika. Skamba didingai ir pagoniškai. Scenoje vaikšto gražūs žmonės, pasipuošę natūralios vilnos drabužiais. Viską tarsi įrėmina tautinė juosta. Ja apsiūti drabužių kraštai, perjuosti juosmenys.
Drabužiai vienu metu santūrūs, bet ir jaunatviški, patogūs. Viskas paženklinta „Juostės“ ženklu. Tiksliau – Justės Lipinskienės. Moteris būtent taip pavadino savo dirbtuves, kur ji viską savomis rankomis kuria ir siuva.
Scena jau žengia tikros manekenės. Jos dėvi šviesias nepriekaištingai susiūtas sukneles, papuoštas rankomis austomis liaudiškomis juostomis.
Tai ne šiaip derinys, o aukštoji mada. Tai dizainerės Dianos Nevedomskytės paskutinis kūrinys – naujausia kolekcija. Dizainerė pastebėjo, kad liaudiškos juostos prie jos kuriamų drabužių dera idealiai.
Aukštosios mados meistrė prie savo kūrinių derino tautodailininkės Sigitos Milvidienės ir Augustino Monkaus austas juostas. Abu juostų meistrai yra giminės – tikros juostų audėjų dinastijos atstovai.
Toliau vyksta tikras choreografinis šou, nors šokio kompozicijos elementų buvo gausu per visą mados šou. Tik šįkart į sceną sulipo visi modeliai, įvairių laikmečių kostiumai susimaišė. Akivaizdu, kad modernus ir autentiškas drabužis – puikus ir skoningas derinys.
Nuo scenos nukopusios merginos neskuba persirengti. Jos didžiuojasi, kad dėvi kažką išskirtinio. „Tikrai pirkčiau. Noriu žinoti, iš kur gauti“, – kalbėjo nuo podiumo nulipusios kostiumų demonstruotojos.
