Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė pabrėžė, jog nors dauguma Šiaurės ir Baltijos valstybių nėra euro zonos narės, tačiau visos vieningai pritaria naujosios Europos sutarties nuostatoms laikytis griežtos fiskalinės drausmės, vengti finansinio populizmo ir atsakingai tvarkyti valstybės finansus.
„Šiaurės ir Baltijos šalys neturi skolų problemų ir savo finansus jau dabar tvarko atsakingai. Mūsų valstybės puikiai supranta, kad naujoji sutartis yra naudinga visai Europai. Sutarties nuostatos laikytis griežtos finansinės disciplinos, įtvirtintos nacionaliniais įstatymais, užkirs kelią bet kokiam neatsakingam išlaidavimui ir padės išvengti krizių ateityje", – sakė Prezidentė.
Iš Šiaurės ir Baltijos valstybių tik Suomija ir Estija yra įsivedusios eurą.
Lietuvos vadovės teigimu, intensyvus Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas padeda pasiekti visam regionui svarbių rezultatų.
Europos Sąjungoje Šiaurės ir Baltijos šešetą – Daniją, Švediją, Suomiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją – vienija bendri prioritetai skatinti sėkmingą regiono ekonominę raidą, stiprinti gynybinį ir energetinį saugumą bei užtikrinti žmonių gerovę. Todėl svarbiausiais ES klausimais šių valstybių vadovai regiono interesus ir savo šalių pozicijas suderina tradiciniuose NB6 susitikimuose.
Šiaurės ir Baltijos valstybės aktyviai bendradarbiauja ir išplėstiniu formatu su Norvegija ir Islandija, kurios nėra ES narės.
2012 m. Lietuva koordinuoja Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą. Prezidentė pakvietė Šiaurės ir Baltijos šalių vadovus į šių metų balandį Vilniuje rengiamą Šiaurės ir Baltijos viršūnių susitikimą.
