„Šių metų pradžioje, palyginti su praėjusiais metais, nelaimingų atsitikimų darbuose padaugėjo. Sausio mėnesį jų buvo net du kartus daugiau nei praėjusiais metais, tačiau vasario mėnesį nelaimingų atsitikimų truputį sumažėjo. Iš viso per pirmus du šių metų mėnesius įvyko devyni nelaimingi atsitikimai, palyginti su šešiais nelaimingais atsitikimais praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu“, – žurnalistams sakė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų skyriaus vedėjas Jonas Naujalis.
Pasak jo, šiais metais nelaimės daugiausia įvyko įmonėse, nesirūpinančiose darbo saugos klausimais. „Nesirūpinama, kad darbuotojo sauga ir sveikata būtų prioritetas. Sunkmečiu tiek darbdaviai, tiek darbuotojai nori daug dirbti, uždirbti, kartais pamiršdami net elementarius savisaugos klausimus“, – teigė J.Naujalis.
Perka išmesti skirtą įrangą
VDI atstovas taip pat pabrėžė, kad yra dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių darbuose įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų. Pirmoji iš jų – darbuotojų nepatyrimas. „Apie 50 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyksta, kai darbuotojai turi iki metų darbo stažo. Dažniausiai nukenčia neseniai į darbą priimti žmonės. Neretai jų darbo stažas būna dvi savaitės ir net mažiau“, – sakė J.Naujalis.
Antroji nelaimingų atsitikimų priežastis – darbas su saugos reikalavimų neatitinkančia darbo įranga.Antroji nelaimingų atsitikimų priežastis – darbas su saugos reikalavimų neatitinkančia darbo įranga. Pasak VDI atstovo, jei ši įranga būtų pagaminta pagal numatytus reikalavimus, ji būtų saugi ir neįvyktų tokių skaudžių nelaimių, su kuriomis susiduriame dabar.
„Jei įranga atitiktų reikalavimus, tokių dalykų, kai darbuotojas įlenda į preso šachtą arba jo kūno dalys pakliūva prie besisukančių įrenginių, tikrai nebūtų. Tačiau daugelis įrenginių yra pasenę, be to, įmonės iš kitų Europos valstybių nusiperka darbo įrangą, skirtą metalo laužui, išmesti, o ne darbui įmonėse. Na, o mūsiškiai tikriausiai dėl tos varganos padėties atsiveža“, – pasakojo J.Naujalis.
VDI atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nelaimės dažniausiai nutinka nedidelėse įmonėse, kurias net Darbo inspekcijai sudėtinga rasti ir patikrinti. „Buvo vienas atvejis, kai trys žmonės kaime, kažkur pašiūrėje, įsitaisė stakles ir įkūrė medienos apdirbimo įmonę bei gamino produkciją. Tačiau tos staklės buvo tikrai pavojingos, neatitinkančios saugos reikalavimų“, – pasakojo J.Naujalis.
Problema – verslininkų aplaidumas
Savo ruožtu Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Romualdas Žukovskis pabrėžė, kad susiklosčiusiai situacijai nemažą įtaką turėjo sunkmetis ir verslininkų bei Vyriausybės noras taupyti. Tačiau profsąjungos atstovas taip pat teigė, kad ne mažesnė atsakomybė tenka apsileidusiems verslininkams.
„Tokie dalykai kaip nedidelėse įmonėse esantys įrenginiai, kurie pagal teisinius norminius aktus dirba jau 16–17 metų ir yra nepritaikyti dirbti Lietuvoje, tai iš tiesų yra aplaidumas. Įmonės, turinčios prižiūrėti tuos įrenginius, to nedaro. Verslininkas lyg ir nusiima atsakomybę“, – sakė R.Žukovskis.
Jis nesistebi, kad į darbą atėjęs naujas žmogus negali normaliai dirbti su įrenginiu, ant kurio viskas parašyta anglų arba vokiečių kalba. „Žmogus iš tikrųjų negali suvokti, kaip su tuo įrenginiu dirbti, o tas įrenginys pavojingas. Žmogus net nesugeba perskaityti, kokį mygtuką spausti, tai apie ką mes kalbame? Jau neminint to, kad nėra net normaliai išdėstytų instrukcijų, kaip reikia dirbti“, – stebėjosi profsąjungos atstovas.
R.Žukovskis taip pat akcentavo, kad neretai nelaimingų įvykių darbe nutinka ir dėl pačių darbuotojų aplaidumo bei nuogąstavo, kad situacija ateityje darbo saugos srityje gali dar prastėti.
„Dabartinėje situacijoje žmonės yra laimingi gavę darbą. Todėl bijome, kad ateityje gali kilti dar daugiau bėdų. Kalbu ne tik apie mirtinus atvejus, bet ir žmonių susižalojimus darbuose. Jeigu trūksta lėšų, tai nereiškia, kad galima nieko nedaryti. Žmonių gyvybė ir sauga turi būti pirmoje vietoje“, – sakė R.Žukovskis.
