Kaip pranešė Lietuvos televizijos Naujienų tarnyba, per valstybinius brandos egzaminus, kur aukščiausias įvertinimas – 100 balų, buvo mokyklų, kuriose abiturientų lietuvių kalbos egzamino vidurkis siekė daugiau nei 80 balų. Tačiau buvo ir tokių, kuriose vidurkis tesiekdavo 10 balų. Tai Mažeikių rajono Tirkšlių, Alytaus rajono Miroslavo ir Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos.
Matematika prasčiausiai sekėsi Pagėgių Mackaus gimnazijos ir Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro auklėtiniams, istorija – Šalčininkų rajono Bžostovskio vidurinei mokyklai, fizika – Skuodo Ylakių gimnazijos abiturientams. Kai kuriems Mažeikių, Alytaus ar Šilalės rajono mokyklų auklėtiniams nekaip sekėsi laikyti daugelį dalykų.
Švietimo ir mokslo ministerija sako pastebėjusi, kad prasčiau sekasi tų rajonų abiturientams, kuriuose nesutvarkytas mokyklų tinklas – palikta daug pustuščių vidurinių, jos nepertvarkytos į gimnazijas, pagrindines ir pradines mokyklas.
„Labai svarbus yra savivaldybių, kaip švietimo steigėjų, dėmesys ir sprendimas, kuri mokykla bus gimnazija ir kur koncentruosis žmonės, kurie gali dirbti ir dirbs su vyresnių klasių moksleiviais. Tos savivaldybės, kurios tą darbą pradėjo dar 2000 metais, jau yra pasiekusios žymiai geresnių rezultatų nei tos, kurios trypčioja vietoje ir bando įrodinėti, kad mokyklas išlaikymas pats savaime yra vertybė“, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretorius Dainius Numgaudis.
Tačiau Šilalės rajono valdžia tikina, kad yra vaikų, kuriems, uždarius mokyklą, tektų keliolika kilometrų važiuoti prastu keliu.
„Manyčiau, svarbu kaimo židinys, bet svarbiausia vaikas – kad jam nereikėtų keltis 6 valandą ryto ir važiuoti 14 km. Tinklo pertvarka, be abejo, turi įtakos ugdymui, tačiau nemanyčiau, kad lemiamos. Drįsčiau teigti, kad vis dėlto mūsų rajone yra labai daug socialiai remtinų šeimų – apie 50 proc. vaikų gauna nemokamą maitinimą. Be to, esama daug į rizikos grupę patenkančių šeimų“, – kalbėjo Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorė Zita Lazdauskienė.
Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta, kad labai didelę įtaką vaiko pasiekimams daro tėvų dėmesys vaiko mokymuisi.
Pasak Šilalės rajono Pajūrio miestelio Stanislovo Biržiškos vidurinės mokyklos direktoriaus Juozo Žymančiaus, „du mūsų abiturientai paskutinius dvejus metus nuolat dirbo pas ūkininką – mokėsi ir dirbo. Teigiamas dalykas, kad jis nori užsidirbti. Kiti du mokiniai, kurie neišlaikė, mums garsino sportiniame sektoriuje“.
Šio, kaip ir daugelio kitų, rajonų mokyklų vadovai skundžiasi mokytojų, ypač specialistų, trūkumu. „Mokyklų situacija, ypač rajonuose, didele dalimi yra palikta pačių rajonų valiai, tačiau ne visi rajonai gali savo mokyklas stiprinti, ne visi rajonai to nori, kadangi randa kitų prioritetų. Regioninė švietimo politika turėtų būti aktyvesnė“, – sakė švietimo ekspertas Rimantas Želvys.
Tolygus rezultatų pasiskirstymas visoje šalyje ir nedidelis atotrūkis tarp miesto ir kaimo, anot ekspertų, laikomas vienu svarbiausių kokybiško švietimo bruožų.
