Pasak Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorės Rūtos Žadeikienės, pavasarį ir vasarą augalus gali pradėti pulti ligos, bulves apnikti kolorado vabalai, kiti kenkėjai – kopūstines daržoves. Pajūryje, kaip ir prieš kelerius metus, gali spiestis po žiemos neįšalusios širšės.
Tik šaltis leidžia sunykti kenkėjams ir augalus puolančioms ligoms. „Labiausiai bijome kenkėjų. Gali ir amarai, tripsai, voratinklinė erkutė, žiedgraužiai pulti. Vis pliusinė temperatūra, jie išgyvena „katino“ dienas, po žieve, po lapų nuokritomis, šakelėmis. Kenkėjai gali labai subujoti ir pakenkti vasaros ar pavasario metu“, – sakė Botanikos sodo direktorė R.Žadeikienė.
Jei toks oras laikysis iki pavasario ir po to augalai pražys, anot direktorės, viskas bus gerai. „Nieko bloga, jei ateitų ir šaltukas, tačiau pamažu, kasdien šaltų po kelis laipsnius ir nebūtų daugiau kaip 15 laipsnių šalčio. Tačiau jei staigiai užšals ir per dvi dienas atsiras 20 laipsnių šaltis, gali būti prastai. Kadangi mūsų medžiai dabar tokios stadijos, lyg pasiruošę pavasariui, gali apšalti jų viršūnėlės, bet tikiu, kad taip šalta gal ir nebebus“, – kalbėjo R.Žadeikienė.
Skina „kačiukus“
 |
| Klaipėdos universiteto Botanikos sodo nuotr./Lazdyno žirginėliai |
Atvykę į pajūrį klaipėdiečiai nustemba viduržiemį išvydę kone žydėti besiruošiančių karklų. Prisiskynę švelnialapių augalų, klaipėdiečiai juos nešasi namo, merkia į vandenį, kad šie pražystų.
„Karklai greitai sprogsta, tuoj parodo baltą nugarytę, o žydėdami apsipila geltonu pūkeliu. Jei paspaustų šaltukas, tą baltą nugarytę karklai paslėptų. Jei parsinešite namo, pradės žydėti. Žinoma, sausio mėnesį taip neturėtų būti, jie turėtų žydėti kovo gale“, – sakė R.Žadeikienė. Tokiu oru žirginus išleidžia ir lazdynai, juodalksniai. Atėjus šalčiams žirginai nušaltų, tad lazdynų riešutų derlius būtų mažesnis.
 |
| Klaipėdos universiteto Botanikos sodo nuotr./Putino žiedai |
