Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus Visuomenės sveikatos administratorė Gražvydė Norkienė 15min.lt teigė, kad ši vasara pagal randamą taršą vandens telkiniuose per daug neišsiskiria iš kitų, buvusių iki šiol. Esą kasmet tarša didesnė liepą, rugpjūtį jau viskas priklauso nuo orų.
Taršą sukelia liūtys ir karštis
„Liepą arba būna daugiau lietaus, arba – daug karštesni orai. Lietūs suplauna įvairius nešvarumus į vandens telkinius, kitu atveju susirenka daugiau poilsiautojų, o ir mikroorganizmai sparčiau dauginasi dėl šilumos“, – taršos padidėjimą liepą aiškino G.Norkienė.
Lietūs suplauna įvairius nešvarumus į vandens telkinius, kitu atveju susirenka daugiau poilsiautojų, o ir mikroorganizmai sparčiau dauginasi dėl šilumos“, – sakė G.Norkienė.
Šiuo metu Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kol kas dar neturi visų tyrimų, atliktų liepos vidury, rezultatų, tik liepos pradžios duomenis. „Alytaus, Kauno, Klaipėdos apskričių, išskyrus Klaipėdos miesto, Marijampolės, Tauragės, Utenos, Vilniaus apskričių maudyklose tarša nebuvo užfiksuota. Tačiau užteršta buvo Lėvens upė Panevėžyje ties „Berželio“ užeiga, Šiaulių miesto Prūdėlio tvenkinio maudykla, Kelmės rajono Karklėnų ir Giliaus ežerai, Šaukėnų ir Kražantės tvenkiniai. Kol kas pakartotinių tyrimų rezultatų neturime, tad negalime pasakyti, ar tarša vis dar yra“, – kalbėjo specialistė.
Savivaldybės, anot G.Norkienės, tiria ir rekreacinių zonų vandens telkinius, nors tai nėra oficialios maudyklos. Čia taip pat nustatoma atvejų, kai vanduo būna užterštas labiau, nei tai numatyta higienos normose. „Tarša kol kas vis dar yra Panevėžyje Nevėžio upėje Parko g., Nevėžio upėje ties Krekenava, Nevėžio gyvenviete, Panevėžio rajone Šilų karjere. Šalia Vilniaus maudytis nerekomenduojama Balžio ežere ir Elektrėnų savivaldybėje esančiame Vievio ežere. Tokie yra liepos 16-17 dienomis darytų tyrimų rezultatai. Pakartotinių tyrimų rezultatų, kurie patvirtintų, ar tai buvo tik trumpalaikė tarša, kol kas irgi neturime“, – teigė G.Norkienė.
Tokių atvejų, kai atlikti pakartotiniai tyrimai parodo, jog tarša tebuvo trumpalaikė, pasitaiko dažnai.
Sukelia žarnyno ir odos ligas
Anot Visuomenės sveikatos administratorės, vandens tarša gali būti pavojinga žmonių sveikatai, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. „Galimos žarnyno infekcijos, odos ligos, akių gleivinė nukentėti, kilti ausų infekcija, jeigu užteršto vandens patenka“, – aiškino G.Norkienė.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Šiltėjantys orai gundys maudytis. |
Šių metų vasaros liūtys tikrai galėjo turėti įtakos vandens telkinių kokybei – jos nuplauna chemines medžiagas, esančias laukuose, pakrančių nešvarumus. „Tačiau tendencijos, kad šiemet vandens taršos atvejų būtų daugiau, nepastebime, viskas yra kaip ir praeitais metais“, – teigė specialistė.
Specialistai įspėja nesimaudyti po liūčių, kadangi lietus nuplauna į aplinką įvairius teršalus – automobilių tepalus, degalus, langų valymo ir kitokių skysčių likučius, pesticidus, maisto atliekas, šiukšles. Teršalai patenka į lietaus kanalizacijos sistemą, iš jos keliauja į upes, ežerus ar jūrą. Maudytis patartina praėjus bent 24 valandoms po liūties.
Vilniuje tyrimai atliekami oficialiai įteisintose penkiose maudyklose: Neries (Valakupių I ir II, Žirmūnų), Salotės bei Žaliųjų ežerų. Nuo 2009 m. pradėti stebėti dažnai žmonių lankomi Tapelių bei Balžio (Šilo) ežerai. Būtent pastarajame atliekant tyrimus liepos 16-ąją ir nustatyta tarša – daugiau nei du kartu buvo viršyta enterokokų norma.
Tiriant vandenį maudykloje stebimi mikrobiologiniai (žarninių enterekokų ir žarninių lazdelių kiekis stebimas kas dvi savaitės, o salmonelių skaičius – susidarius išskirtinei situacijai) ir fiziniai bei cheminiai rodikliai.
