2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Šilutės rajone gyveno 46 814 žmonės. Prieš dešimtmetį, 2001 metais, čia gyveno 55 302 žmonės. Netekome 8 488 gyventojų, arba 15,3 proc. Žymiai blogiau yra Pagėgių savivaldybėje – ten gyventojų per 10 metų sumažėjo net 22,4 proc. Iš buvusių 12 208 beliko tik 9 477 gyventojai. Pagėgiai Lietuvoje užima antrą vietą, šiek tiek daugiau (25 proc.) žmonių per pastarąjį dešimtmetį neteko tik Visaginas.
Statistika liudija, kad daugiausia žmonių emigruoja iš tų savivaldybių, kuriose didžiausias nedarbas.
Statistikos departamento Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danguolė Svidlerienė „Šilokarčemai“ pateikė tarptautinės migracijos pagal savivaldybes 2011 metais suvestinę. Joje matyti, kad daugiausia žmonių (skaičiuojant tūkstančiui gyventojų) pernai paliko Šiaulių miestą, antroje vietoje – Visagino savivaldybė, trečioje – Šilutės rajonas. Mūsų kraštą praėjusiais metais paliko 1 226 žmonės. Beje, pernai ir sugrįžo į gimtinę iš kitų šalių 311 šilutiškių. Bet tai tik lašas jūroje.
Jau 2008 metais Šilutės rajonas Klaipėdos apskrityje tarp rajonų buvo absoliutus lyderis – tais metais iš mūsų krašto emigravo 256 žmonės. Ir tas skaičius dvejus metus dar didėjo. 2009-aisiais emigravo 340, 2010 metais – 2 049 rajono gyventojai. O pernai išvyko tik 1 226, matyt, jau nebėra kam emigruoti...
Akivaizdu, kad Lietuva (ypač Šilutės rajonas) ir toliau neužleis emigracijos lyderės pozicijų. Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės, migracijos neigiamas saldo (kai emigracija didesnė už imigraciją) yra užfiksuotas tik penkiose Europos Sąjungos šalyse. O Lietuvoje, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, šis rodiklis didžiausias jau dvylika metų. “Kitos šalys tame penketuke keičiasi, o mes nuolat esame lyderiai”, - teigė A.Sipavičienė.
Vieni grįžta į Lietuvą, kiti net nesvajoja
Nors Lietuvos valdžia ir kalba apie šalies ekonomikos gerėjimą, būsimiesieji emigrantai į tai nekreipia jokio dėmesio. Lietuvoje minimali alga yra 800 litų (232 eurai), Jungtinėje Karalystėje – 1 010 eurų, Airijoje – 1 462 eurai.
Škotijoje jau keliolika metų gyvenantis buvęs naumiestiškis Vaidas B. “Šilokarčemai” sakė ten dirbantis senų pastatų griovėju. Uždirba apie 11 tūkst. litų kas mėnesį. Jo žmona turi nuosavą verslą – kepa šakočius ir tortus. Tai vėlgi papildomi pinigai. Jau turi ir nuosavą erdvų butą. Vaidas apie jokį grįžimą į Lietuvą šiuo metu net nesvajoja: “Nebent, kai su žmona išeisime į pensiją, tada gal ir grįšime.”
“Šilutės baldų” direktorius Eimuntas Jankauskas sakė, kad šiuo metu bendrovė turi nemažai užsakymų, todėl galėtų į darbą priimti apie 70 žmonių. Bet jų nėra – emigravę. Bet, pasak E.Jankausko, atsitinka ir priešingai – visai neseniai bendrovėje įsidarbino iš Švedijos ir Norvegijos grįžę vyrai. Jie kalbėjo, kad ir ten nėra pyragai.
Pernai kas ketvirto Šilutės rajono vaiko gimimas buvo registruotas užsienio šalyse.
Senelių Vokietijoje slaugytojos
Yra ir kitokia emigrantų grupė – moterys, kurios vyksta į Vokietiją slaugyti senelių. Jos keičiasi su partnerėmis – dažniausiai du mėnesius dirba Vokietijoje, po to tiek pat laiko praleidžia savo namuose ir vėl važiuoja į Vokietiją. Jas į ten ir atgal vežioja “Renault Espace” (juose – 8 keleivių vietos), o vairuotojų, teikiančių tokias paslaugas, vien tik Šilutėje yra bene dešimt.
Pagal įstatymus, deklaruoti naująją gyvenamąją vietą kitoje ES šalyje privaloma tik tada, jei į tą šalį išvykstama ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Tad tos moterys, dažniausiai senelius prižiūrinčios nelegaliai, į jokią emigrantų statistiką nepatenka.
Į “Šilokarčemos” klausimą, kiek tokių senelių prižiūrėtojų važinėja į Vokietiją, Migracijos departamento atstovas Dainius Paukštė negalėjo atsakyti.
Dėl tėvų emigracijos kenčia vaikai
Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Lilija Valaitienė sakė, kad 2009, 2010 ir 2011 metais gimė atitinkamai 527, 501 ir 541 vaikas. Bet užtat užsienyje gimusiųjų kasmet vis daugėja (2009 m. – 92, 2010 m. – 102, 2011 m. – 140). Tad pernai kas ketvirto mūsų rajono vaiko gimimas buvo registruotas užsienio šalyse.
Kiti vaikai, kol jų tėvai uždarbiauja užsienyje, yra palikti seneliams, giminaičiams ar net kaimynams. Didesnių problemų su tokiais vaikais nebūna, jei tėvai jų globą yra susitvarkę įstatymiškai.
