„Nuo 1999-ųjų aštuonerius metus potvynis būdavo gruodžio, sausio mėnesiais. Šiandien – jau vasaris, o kol kas potvynio požymių nėra. Vanduo upėse pastebimai krenta, visos upės sukaustytos ledu, jo storis apie 30 cm. Žinoma, jeigu oro sąlygos pasikeistų, ledas ims tirpti ir potvynis gali prasidėti bet kuriuo metu. Tačiau sinoptikai greito atšilimo nežada, tad vasarį potvynio galbūt ir nesulauksime“, – kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas. Ketvirtadienį Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje jis kartu su kitų savivaldybių bei institucijų specialistais aptarė pasiruošimą galimam potvyniui.
Pasak R.Beniušienės, Kartenoje reikėtų paaukštinti pylimus, kuriuos nuplauna lietus, išvažinėja automobiliai, tačiau darbams prašytų 30 tūkst. litų iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nepavyko gauti.
Evakuotis nenori
„Lapkritį, gruodį apvažiavome kone kiekvieną gyventoją, kurį paliečia potvynis. Klausėme, ar prasidėjus potvyniui jie norės evakuotis. Gyventojų atsakymas yra toks: „Kol vanduo per langus nesiverš, niekur iš čia neisim“. Šiaip gyventojai yra pasiruošę, sukaupę maisto atsargų, vaistų, žvakių, nes elektros tiekimas prasidėjus potvyniui gali būti nutrauktas bet kurią akimirką“, – pasakojo R.Renčeliauskas.
Jis teigė, kad potvyniui prasidėjus būtų užlieta apie 30 tūkst. ha plotas. Jį pajustų apie 1000 gyventojų. Potvynio zonoje gyvena apie 90 senolių, penkios gimdyvės. Esant būtinybei specialistai yra pasiruošę jiems padėti.
Kels automobilius
Anot R.Renčeliausko didžiausia problema kaip visada išlieka kelias Šilutė-Rusnė. Užliejus šį kelią čia darbuosis specialus transportas, kuris dirbs nuo 6 ryto iki 22 val. ir kels automobilius bei žmones. Paskaičiuota, kad per parą šiame kelio ruože perkeliama apie 700 automobilių.
 |
| Egidijaus Jankausko/dienraščio „15 minučių“ nuotr./Prasidėjus potvyniui per parą kelio ruože Šilutė-Rusnė perkeliama apie 700 automobilių. |
„Kalbant apie techniką, jos tikrai trūksta, gelbėjimo darbus atlieka Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Turime tik vieną amfibiją, aerovaltį, tačiau kai vyksta ledonešis ne visas priemones galima panaudoti. Yra sutartis su kariškiais, tačiau jų atvykimo laikas įdomus – 36 valandos, bet tą problemą jie bando išspręsti dar prieš potvynį pas mus perveždami dvi amfibijas. Taip sutrumpėja atvykimo laikas“, – kalbėjo R.Renčeliauskas.
Pylimams nėra lėšų
Su potvyniu susiduria ir Kretingos rajonas. Pasak šio rajono savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėjos Rasminos Beniušienės, praėjusį rudenį Akmenos upėje ties Kretinga vanduo viršijo 3 metrus ir nedaug trūko, kad būtų pasiekęs kritinę ribą – 3,2 m. Šiuo metu vanduo nuslūgęs kone perpus, tad jei itin nepakis metereologinės sąlygos, potvynio bus išvengta. Pernai potvynio nebuvo, o 2007-ais jis buvo vasarą.
Potvynis pakilus Minijos upės vandeniui paprastai gąsdina ir apie 40 Kartenos gyventojų. Pasak R.Beniušienės, Kartenoje reikėtų paaukštinti pylimus, kuriuos nuplauna lietus, išvažinėja automobiliai, tačiau darbams prašytų 30 tūkst. litų iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nepavyko gauti.
Viršininko administracijos Kaimo reikalų ir melioracijos skyriaus vyriausiasis specialistas Alfonsas Palauskas teigė, kad dar 2006 metais Vyriausybėje buvo patvirtinta programa potvynių padariniams šalinti. Šiemet tam turėjo būti skirta 7 mln. Lt, tačiau gauta tik 200 tūkst. Lt. Už juos ketinama rekonstruoti Skirvytės upės krantinės ruožą ties Rusne.
