Už šiukšlių išvežimą dabar sostinės gyventojai moka pagal seniūnijų arba namo administratorių pateikiamas sąskaitas. Šiukšlių vežėjų pateikta suma padalijama visiems namo gyventojams pagal būsto plotą.
„Ši tvarka nėra teisingiausia, tačiau geresnių pasiūlymų kol kas nėra“, – tikino komunalinių atliekų gabenimo įmonės „Ecoservice“ vadovas Saulius Budrevičius.
Pasak pašnekovo, ši sistema panaši į progresinius mokesčius ir dėl jos kyla mažiau aistrų. Galiojančią tvarką valdininkai norėtų keisti.
„Pagal tarybai siūlomą projektą, kiekvienas buto gyventojas mokėtų 4,97 Lt arba 18 centų už buto ploto kvadratinį metrą. Žmonės patys galėtų pasirinkti kaip pigiau“, – naujos sistemos privalumus vardijo savivaldybės Atliekų tvarkymo administravimo poskyrio vedėjas Rimantas Kertinauskas.
Verslininkai tokius ketinimus laiko netinkamais, nes esą privalomos gyventojų registracijos nėra, todėl nėra kaip nustatyti, kiek žmonių gyvena bute.
Valdininkų siūlomai tvarkai priešinasi ir gyventojai, tačiau jų netenkina ir dabar galiojanti atliekų apskaitos sistema.
„Dabar sąskaita padalijama visiems gyventojams, nors šiukšlių jie tikrai išmeta nevienodai. Tiksliai nustatyti, kiek kas išmetė, sudėtinga, tačiau dabartinė tvarka taip pat negera“, – pasakojo Vilniaus daugiabučių namų bendrijų asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis.
Anot jo, vieningos sistemos, kaip apmokestinti išvežamas atliekas, nėra – vieni namai skirsto mokesčio dydį pagal butų plotą, kiti bando įpiršti sistemą pagal gyventojų skaičių, treti užrakina atliekų konteinerius, kad svetimi neišmestų šiukšlių.
Kyla abejonių
Neskaidrus gyventojams atrodo ir buitinių atliekų išvežimo procesas, nes nustatyti, ar komunalinė bendrovė išvežė pilną konteinerį, ar ne, neįmanoma, o už vieno konteinerio, kurio talpa 1,1 kub.m, išvežimą tarifas vis tiek yra 22,67 Lt.
Negalime priversti verslininkų dirbti nuostolingai, nes miestas paskęs šiukšlėse. Sakė R.Kertinauskas.
„Kontroliuoti išties neįmanoma, tačiau nereikia atmesti ir to, kad konteineriai būna perpildyti ir maišai jau stovi greta. Juos taip pat reikia išvežti“, – dėstė savivaldybės Atliekų tvarkymo administravimo poskyrio vedėjas R.Kertinauskas.
Gyventojus neramina ir atliekų išvežimo kaina: jie moka už atliekų kubinio metro išvežimą, o sąvartyne atliekos priimamos tonomis. Neoficialiai skaičiuojama, jog 6 kub.m šiukšlių prilygsta 1 t, už kurią sąvartynui vežėjai moka apie 16 Lt.
„Tokia tvarka yra visame pasaulyje, čia nėra nieko naujo. Be to, tokį kainų skirtumą lemia didelės sąnaudos važinėjant po miestą ir surenkant konteinerius“, – aiškino Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Jurijus Valiūnas.
Kaltinimus galimu nesąžiningumu verslininkai atmeta – esą žmonės moka ne tik už šiukšlių išvežimą.
„Pinigai mokami visai sistemai palaikyti, žmonės nori gražių konteinerių, rūšiavimo konteinerių, švarios aplinkos aplink konteinerius – visa tai kainuoja pinigus“, – tikino „Ecoservice“ vadovas S.Budrevičius.
Nauja tvarka – palanki
Naujai siūlomi įvesti tarifai būtų privalomi visiems, tačiau kainos pagrįstumas sunkiai įrodomas, nes išvežami ir išmetami tikslūs atliekų kiekiai nežinomi. Valdininkai neslepia leidžiantys verslininkams užsidirbti.
„Taisyklių pataisose būtų siūlomi maksimalūs tarifai, o vėliau namų administratoriai ar seniūnijos dėl įkainių galėtų derėtis. Negalime priversti verslininkus dirbti nuostolingai, miestas paskęs šiukšlėse“, – tikino savivaldybės atstovas R.Kertinauskas.
Atliekų gabentojai sutinka, kad nauji tarifai skaidrumo neįneš.
„Jei nori įvesti tarifus, turėtų skaičius ir pagrįsti“, – sakė įmonės „Atliekų tvarkymo tarnyba“ direktoriaus pavaduotojas Sigitas Petkevičius.
Valdininkų paruoštame tvarkos pakeitime numatoma įvesti ir 2,2 kub.m kontrolinį tūrį – tiek atliekų esą per metus išmeta vienas gyventojas.
„Metų gale suvedus skaičius, būtų maždaug aišku, ar bendrovės vykdė savo įsipareigojimus“, – sakė R.Kertinauskas.
Galutinį sprendimą dėl naujosios tvarkos taryba turėtų priimti artimiausiame posėdyje.
