Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Siūlo būsimus valstybės pastatus apsaugoti nuo sprogimų

Saulius Skvernelis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr. / Saulius Skvernelis
Šaltinis: BNS
0
A A

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sudaryta darbo grupė siūlys Vyriausybei numatyti, kad naujai statomuose valstybei arba savivaldybėms priklausančiuose pastatuose būtų įrengiamos patalpos, kurios apsaugotų žmones nuo sprogimų karo atveju.

Darbo grupė siūlo, kad toks įpareigojimas būtų griežtai privalomas, jei netoliese nebūtų gyventojams saugių patalpų. Tai BNS sakė VRM Visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus vedėjas Darius Vasaris.

Pavyzdžiui, jeigu arti tankiai apgyvendintų rajonų nebus tokio statinio, naujai statomai kokiai nors mokyklai būtų įpareigota įsirengti rūsį apsaugai“, - sakė D.Vasaris.

Toks reikalavimas galiotų valstybės bei savivaldybių įstaigoms, įmonėms, įskaitant pašto pastatus, mokyklas, seniūnijas, sporto kompleksus.

„Nustatysime reikalavimą, kad tam tikram gyventojų skaičiui turi būti suteiktas atitinkamas kolektyvinės apsaugos statinių kiekis.

Pavyzdžiui, jeigu arti tankiai apgyvendintų rajonų nebus tokio statinio, naujai statomai kokiai nors mokyklai būtų įpareigota įsirengti rūsį apsaugai“, - BNS sakė D.Vasaris.

Jo teigimu, sugriežtinti reikalavimai įsirengti kolektyvinės apsaugos statinius bus siūlomi kurortams.

Žiemą VRM siūlė įpareigoti saugias patalpas įrengti visuose visuomeninės paskirties ir negyvenamuose statiniuose, tačiau šių planų atsisakyta dėl per didelės naštos verslui.

Žiemą VRM siūlė įpareigoti saugias patalpas įrengti visuose visuomeninės paskirties ir negyvenamuose statiniuose, tačiau šių planų atsisakyta dėl per didelės naštos verslui.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1771 kolektyvinės apsaugos statinys, juose galėtų būti saugoma apie 750 tūkst. gyventojų.

D.Vasario teigimu, dauguma šių statinių yra pritaikyti žmonių slėpimui ekstremalių situacijų, o ne karo atveju.

„Potvynio atveju užtektų, kad statinys būtų pastatytas aukštesnėje vietoje, tuo metu karo atveju dalis pastato kaip tik turėtų būti po žeme. Pavyzdžiui, Kaunas kaip kolektyvinės apsaugos statinį yra parinkęs Akropolį, kurio pastatas stiklinis. Akivaizdu, kad karo atveju jame daugiau žmonių žūtų, negu išgyventų“, - sakė VRM pareigūnas.

Darbo grupė taip pat siūlys numatyti minimalius reikalavimus esamiems pastatams, kurie bus parenkami kaip kolektyvinės apsaugos statiniai, kad jie apsaugotų gyventojus būtent karo atveju. 

Pasak jo, atsižvelgdama į tai, darbo grupė taip pat siūlys numatyti minimalius reikalavimus esamiems pastatams, kurie bus parenkami kaip kolektyvinės apsaugos statiniai, kad jie apsaugotų gyventojus būtent karo atveju.

Jiems taip pat būtų taikomas atskiras žymėjimas.

Anksčiau Lietuvoje buvusių „bunkerių“ tinklas yra išnykęs, nes jiems išsaugoti ir išlaikyti nebuvo skiriamos lėšos.

Svarbiausiuose valstybės pastatuose - ministerijose, Prezidentūroje, Vyriausybėje, Seime, svarbiausiose valstybės įmonėse, kituose pastatuose - yra įrengtos itin aukštus saugumo reikalavimus atitinkančios slėptuvės.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min