S.Brunzdos įsitikinimu, dabartinė tvarka neatitinka Konstitucijos, kuri numato, kad „Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“.
Pasak S.Brundzos, dabartinė tvarka lemia, kad tik 71 Seimo narys yra renkamas tiesiogiai, o renkant kandidatus į Seimo narius pagal partijų sąrašus atsiranda tarpininkas – partija.
Šiuo metu vienmandatėje apygardoje jau pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau kaip 50 proc. rinkėjų balsų
„Tokiu būdu iš rinkėjų atimama jų konstitucinė teisė dalyvauti valdant šalį per demokratiškai išrinktus tautos atstovus. (...) Tokia situacija didina piliečių nusivylimą rinkimų sistema, menkina jų tikėjimą savo galimybėmis dalyvauti šalies valdyme ir vis didesnė Lietuvos žmonių dalis rinkimuose nedalyvauja“, – aiškinamajame rašte tvirtina S.Brundza.
S.Brunzda siūlo, kad visi 141 Seimo nariai būtų renkami daugiamandatėse apygardose. Apygardų skaičiaus jis keisti nesiūlo, o nustatyti, kad iš kiekvienos apygardos į parlamentą patenka po du atstovus, išskyrus mažiausią, kur būtų renkamas vienas parlamentaras.
Pagal Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kiekvienoje iš 70-ies vienmandačių apygardų išrinktais būtų laikomi du kandidatai, gavę daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, o vienoje, kuriai priskiriama mažiausiai rinkėjų, – vienas kandidatas.
Šiuo metu vienmandatėje apygardoje jau pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau kaip 50 proc. rinkėjų balsų. Neišrinkus atstovo pirmajame ture, antrajame varžosi du daugiausiai balsų surinkę kandidatai, o į Seimą išrenkamas surinkęs daugiau balsų.
