Projekto autoriai teigia atsižvelgę „į Finansų ministerijos pateiktą informaciją, kad artimiausiu metu šalies finansinės galimybės bus labai ribotos“.
„Manome, kad šiuo metu bazinio dydžio nustatymas iki 130,5 euro atitiktų šalies ūkio vystymosi tendencijas“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aiškinamajame rašte.
Bazinis dydis taikomas apskaičiuoti politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareigines algas ir karių atlyginimus.
Bazinis dydis taikomas apskaičiuoti politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareigines algas ir karių atlyginimus.
Tai reiškia, kad jų atlyginimai kitąmet nesikeistų, išskyrus atvejus, kai būtų priimami atskiri sprendimai dėl konkrečių darbuotojų algų koeficientų dydžio pakeitimo.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius BNS teigė, kad suderinus su Finansų ministerija, siūlymas nekeisti pareiginės algos bazinio dydžio pateiktas dėl to, kad didinama minimali mėnesio alga.
Jo teigimu, vienu euru padidinti pareiginės algos bazinį dydį valstybei kainuotų nuo 7 iki 9 mln. eurų per metus.
„Vyriausybė turi savo prioritetus (...), o visko absoliučiai didinti negalima, nes dar finansai to neleidžia“, – teigė G.Klimavičius.
Nuo liepos mėnesio minimalus darbo užmokestis Lietuvoje yra 325 eurai. Minimali alga buvo keliama ir pernai spalį – 10,1 euro iki 300 eurų.
Paskutinį kartą algos bazinis dydis buvo keistas 2009 metais – prasidėjus ekonominei krizei jis buvo sumažintas nuo 490 litų (141,9 euro) iki 450 litų (130,5 euro). Tais metais šalies bendrasis vidaus produktas smuko beveik 15 proc.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs 2,5 proc., kitąmet – per tris procentus.
Teisėjų taryba teigia, kad atlyginimai per krizę gali būti sumažinti tik laikinai, o ekonominiai rodikliai „neleidžia daryti išvadų dėl besitęsiančios sunkios valstybės ekonominės ir finansinės padėties“.
Tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas BNS teigė, jog, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Seimas turi teisę sumažinti atlyginimus tik įstatymu ir tik laikinai – kol valstybės ekonominė ir finansinė padėtis yra itin sunki.
E.Laužikas neatmetė galimybės, jog ateityje dėl šio bazinio dydžio nedidinimo gali būti kreiptasi į Konstitucinį Teismą. „Žinoma, ateityje gali kreiptis“, – sakė jis.
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga savo ruožtu paragino pakelti pareiginės algos bazinį dydį iki 138 eurų.
„Manome, kad viešajame valdyme prioritetu turi būti laikomi žmogiški ištekliai ir jų gerovė“, – rašoma profsąjungos pastabose, kurios pateiktos prie įstatymo projekto.
Mes kiekvienais metais vis prašome atstatyti ar dalinai atstatyti bazinį dydį valstybės tarnautojams ir mums vis pasako, kad ne, – BNS sakė profsąjungos pirmininkės pavaduotoja Rima Kiselienė.
„Mes neigiamai žiūrime. Mes kiekvienais metais vis prašome atstatyti ar dalinai atstatyti bazinį dydį valstybės tarnautojams ir mums vis pasako, kad ne“, – BNS sakė profsąjungos pirmininkės pavaduotoja Rima Kiselienė.
Ji piktinosi, jog 2009 metais mažinant bazinį dydį valstybės tarnautojams buvo pažadėta, jog jis bus sumažintas laikinai iki krizės pabaigos, tačiau „tas laikinumas tampa pastoviu dydžiu“.
R.Kiselienė taip pat teigė, kad šios kadencijos Vyriausybei nuosekliai keliant minimalų darbo užmokestį, kai kurių valstybės tarnautojų alga tuoj su pastaruoju susilygins.
„Mūsų žmonės, pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai jau arti to, kad minimalą algą tuoj gaus, – sakė ji. – Žmonės baigę aukštuosius mokslus tampa pašalpų gavėjais“.
Tuo metu Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis sako, kad Seimui pavasarį priėmus naują Vidaus tarnybos statuto redakciją, kurioje yra išdėstyta nauja darbo apmokėjimo sistema, pareigūnų darbo užmokestis nebebus skaičiuojamas remiantis šiuo baziniu dydžiu.
„Priėmus statutą ir jame išdėsčius darbo užmokesčio sistemą pareigūnai po baziniu pareiginės algos dydžiu nepatenka“, – BNS sakė V.Banelis.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės tarnybos departamentas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ informavo, kad pastabų ir pasiūlymų dėl pateikto projekto neturi. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas pagal nustatytą terminą pastabų nepateikė, teigia ministerija.
Projektą svarstyti Vyriausybei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė penktadienį, rašoma teisės aktų duomenų bazėje.
Per krizę sumažinti dalies politikų, teisėjų, valstybės tarnautojų atlyginimai didėjo nuo 2013 metų spalio ir 2014 metų sausio, kai buvo atkurti sumažinti algų koeficientai. KT antikonstituciniu buvo pripažinęs sprendimą, kuriuo darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir teisėjams 2009 metais sumažintas neproporcingai mažinant koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases.
