Sprendimą dėl priverstinės hospitalizacijos galėtų priimti du gydytojai ir vienas gydymo įstaigos administracijos atstovas ne ilgiau, kaip dviem paroms, kol bus gautas teismo sprendimas. Dabar nustačius atvira tuberkulioze sergančius asmenis, kurie kelia pagrįstą pavojų savo ir kitų žmonių sveikatai, nėra galimybės gydytojų sprendimu priverstinai gydyti, jei nėra teismo sprendimo dėl hospitalizavimo.
Komiteto nuomone, šiuo metu galiojanti būtino hospitalizavimo tvarka kelia abejonių efektyvumo, visuomenės sveikatos užtikrinimo požiūriu. Komitetas pabrėžė, kad yra būtina nustatyti tokią užkrečiamų ligų, ypač atviros tuberkuliozės, plitimo stabdymo tvarką, kuri būtų proporcinga tiek žmogaus teisių, tiek visuomenės intereso požiūriu. Tačiau komitetas nusprendė siūlyti grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, nes buvo atkreiptas dėmesys į Europos teisės departamento, Seimo Teisės departamento, Vyriausybės išvadas dėl įstatymo atitikties juridinės technikos reikalavimams spragų bei būtinybės tobulinti projektą žmogaus teisių požiūriu. Turėtų būti aiškiai įtvirtinta asmens teisė skųsti sprendimą dėl hospitalizacijos teismui.
Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija leidžia apriboti laisvę asmenims, galintiems platinti užkrečiamas ligas. Remiantis šia Konvencija, sprendimas apriboti laisvę gali būti priimtas ne būtinai teismo, tačiau asmuo turi turėti galimybę kreiptis į teismą ginčydamas tokį sprendimą. Teismo sprendimas turi būti priimamas nedelsiant, siekiant užtikrinti greitą asmens paleidimą, jei teismas nusprendė, kad asmeniui laisvė apribota nepagrįstai.
Lietuva pirmauja Europoje pagal tuberkuliozės paplitimą. Sergančiųjų tuberkulioze skaičių būtų galima gerokai sumažinti, mat jei asmuo gydosi, ši liga yra pagydoma 83 proc. atvejų.
