J.Ramonas siūlo nuo 7 iki 14 metų pailginti terminą, per kurį negalima Lietuvoje žemės įsigyti užsieniečiams, bei siūlo nuo 3 iki 5 metų pratęsti reikalavimą užsieniečiui gyventi ir ūkininkauti Lietuvoje.
Parlamentaras BNS tvirtino, kad dabar Lietuvoje ūkininkaujama diskriminacinėmis sąlygomis: ir tiesioginių išmokų, ir bendrai visų išmokų lietuviai gauna mažiau nei Europos Sąjungos (ES) žemdirbiai.
„Lietuvoje vidutiniškai vienam ūkiui visų išmokų tenka 1,5 tūkst. eurų, o ES – 25–45 tūkst. eurų. Tiesioginių išmokų, atitinkamai, Lietuvoje 400–450 litų hektarui, o ES – 1,5–2 tūkst. litų“, – tvirtino J.Ramonas.
Parlamentaras taip pat sako, kad „per visą pereinamąjį laikotarpį vyko slaptas žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės užvaldymas“.
Pasak jo, užsienio piliečiai neteisėtais būdais per trečiuosius asmenis yra įsigiję didelius žemės ir miškų plotus, kurie, kaip parlamentaras spėja, siekia iki 500 tūkst. hektarų. J.Ramono teigimu, ypač aktyviai šie procesai vyko Pakruojo ir Mažeikių rajonuose.
Dabar Lietuvoje užsieniečiai pirkti žemės negali, tai jie galės daryti tik nuo 2011 metų gegužės – tada baigsis 7 metų pereinamasis laikotarpis, per kurį įsigyti Lietuvoje žemę draudžiama, ir kuris prasidėjo nuo Lietuvos įstojimo į ES – nuo 2004–ųjų.
Išimtys dabar taikomis užsieniečiams, kurie ne mažiau kaip trejus metus iš eilės gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla Lietuvoje. Tačiau valstybės jie gali įsigyti ne daugiau kaip 300 hektarų, o bendras įsigytos nuosavybėn (iš valstybės ir privačių asmenų) žemės plotas vienam asmeniui neturi būti didesnis kaip 500 hektarų.
Apribojimai dėl žemės įsigijimo taip pat netaikomi užsienio šalių įmonėms bei organizacijoms, įsteigusioms Lietuvoje atstovybes ir filialus.
