Kaip rašo „Kauno diena“, Seimo Audito komitetas surinko informaciją apie visų 60 Lietuvos savivaldybių skolas šiais metais. Paprašyta duomenų apie vietos valdžios skolas iki 2009 metų spalio 1 dienos. Gauti skaičiai padalyti iš savivaldybėse registruotų gyventojų ir sudarytas sąrašas pagal vienam gyventojui tenkančią skolos dalį.
Paaiškėjo, kad didžiausia skolos kupra slegia gyvenančius mažiausioje šalies savivaldybėje. Pusketvirto tūkstančio gyventojų turinčioje Neringos savivaldybės skola siekia 3,063 mln. litų, tai yra po 838,57 lito vienam žmogui.
Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus tokie skundai nesugraudino. Pasak jo, dabar finansinis sunkmetis, todėl „visi solidariai, broliškai turi dalytis tą krizės naštą“.Antroje vietoje – sostinė. Čia 559 tūkst. savivaldybės gyventojų spalio 1 dieną buvo skolingi 408,6 mln. litų, tai yra po 730,7 lito kiekvienas. Per pastaruosius pustrečio mėnesio Vilniaus miesto skola dar labiau išaugo. Skaičiuojama, kad šiuo metu savivaldybės skolos siekia jau daugiau kaip 700 mln. litų.
Be to, į Audito komitetui pateiktus skaičius neįtrauktos kai kurių sostinei priklausančių įmonių skolos, pavyzdžiui, „Vilniaus vandenų“. Todėl spėjama, kad iš tikrųjų šiuo metu vilniečiams tenka didžiausios savivaldybės skolos šalyje – ne mažiau kaip po 1,2 tūkst. litų kiekvienam gyventojui.
Toliau prasiskolinusių savivaldybių sąraše yra Druskininkai, kurių kiekvienas gyventojas skolingas po 608 litus, Pakruojis – 596 litus, Utena – 483 litus, Alytaus miestas – 465 litus, Joniškio rajonas, turintis 456 litus skolos kiekvienam gyventojui, Šiaulių miestas – beveik 453 litus.
Devintoje vietoje – Kauno miestas. Kiekvienam iš 350 tūkst. čia registruotų gyventojų tenka po 446,81 lito savivaldybės skolų.
Dešimtuką užbaigia Mažeikių rajonas, turintis 445 litus skolų, tenkančių kiekvienam mažeikiškiui.
Bendra visų 60 savivaldybių skola spalio 1 dieną siekė 1,283 mlrd. litų, tai yra vidutiniškai po 384,3 lito kiekvienam šalies gyventojui. Tačiau tai negalutiniai duomenys. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos bendros vietos valdžios skolos išaugs iki 2 ar 2,5 mlrd. litų.
Lapkričio viduryje dalis šalies merų ir savivaldybių tarybų narių atkreipė Vyriausybės dėmesį į katastrofišką vietos valdžios būklę. Kreipimesi į premjerą Andrių Kubilių ir Seimo pirmininkę Ireną Degutienę įspėjama, kad kitąmet savivaldybės gali bankrutuoti, galutinai paskendusios skolose.
Vienas iš Savivaldybių asociacijos vadovų, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė, atkreipė dėmesį, kad kitų metų biudžetas „niekaip neišsprendžia smarkiai augančių skolų kreditoriams problemos“.
Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus tokie skundai nesugraudino. Pasak jo, dabar finansinis sunkmetis, todėl „visi solidariai, broliškai turi dalytis tą krizės naštą“. Pasak premjero, reikia nesibaiminti savivaldybėse dirbančių žmonių išleisti 15–20 dienų nemokamų atostogų. Tai, jo nuomone, bent iš dalies padės išspręsti skolų problemą.
