Pastaruoju metu skolininkų gretos uostamiestyje sparčiai didėja: beviltiškai augantys įsiskolinimai paslaugų tiekėjus verčia griebtis už galvos.
Kol kas dar neparuoštos sąskaitos už neseniai prasidėjusį pirmąjį šildymo sezono mėnesį, o dalis klaipėdiečių iki šiol nesumokėję skolų už šildymą praėjusį sezoną. Daugėja ir įsiskolinusiųjų už elektrą, vandenį, atliekų išvežimą bei kitas paslaugas.
Paslaugas gyventojams teikiančių įmonių atstovai įsitikinę, jog didėjant nedarbui skolos gali tik augti ir bylų teismuose dėl neapmokamų paslaugų tik didės.
Didžiausi skolininkai išlieka savivaldybės socialinių būstų gyventojai. Tačiau, kaip pastebi specialistai, neretam jų visai nė motais – sunkmetis dabar ar ne sunkmetis. Į skolų liūną patekę žmonės nesuka galvos, kaip sumažinti pečius prislėgusios naštos, jie net nepasinaudoja galimybėmis gauti valstybės teikiamų lengvatų. Nesibaimina jie ir iškeldinimo – šilto būsto garantu jiems tampa nepilnamečiai vaikai.
Bendrovei „Klaipėdos energija“ gyventojai ir įmonės šiuo metu yra įsiskolinę apie 12,7 mln. Lt. Kaip pažymėjo bendrovės Finansų ir ekonomikos departamento direktorius Kęstutis Jonkus, įmonių įsiskolinimai sudaro tik menką dalį. „Beje, antrojo šių metų ketvirčio duomenys buvo dar prastesni – skolos siekė 15,7 mln. Lt. Vasaros metu, kai nereikia šildyti būsto ir mokesčiai būna mažesni, žmonės stengiasi panaikinti ankstesnius įsiskolinimus“, – sakė jis.
Tačiau prognozės, anot K.Jonkaus, prastos: baiminamasi, kad dėl didėjančio nedarbo ir mažėjančių atlyginimų nesugebančių apmokėti sąskaitas už paslaugas tik didės. Vien nuo praėjusių metų skolos išaugo keleriopai – praėjusių metų rugpjūtį įsiskolinimai „Klaipėdos energijai“ siekė 5,1 mln. Lt. „Didžioji dalis skolų dar nėra blogosios – jos juda. Bet ateityje gali daugėti ir blogųjų“, – teigė pašnekovas.
Moters skola už vandenį – 20 tūkst. litų
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Skolų išieškojimo skyriaus viršininkė Dovilė Kozlovienė taip pat pastebėjo, kad auga gyventojų skolininkų gretos. Skaičiuojama, kad šiai įmonei klaipėdiečiai už vandenį nėra sumokėję apie 2,4 mln. Lt. Pramonės kompanijos skolingos 217 tūkst. Lt, nedidelės įmonės ir biudžetinės įstaigos – 321 tūkst. Lt.
„Mums daugiausia problemų kelia savivaldybės butų nuomininkai. Mieste jų nėra daug, tačiau šie žmonės įsiskolinę apie 662 tūkst. Lt., didžioji dalis skolos jau driekiasi metus“, – sakė D.Kozlovienė. Pavyzdžiui, viena moteris bendrovei „Klaipėdos vanduo“ skolinga per 20 tūkst. Lt. Šiuo metu teismuose dėl įsiskolinimų pradėtos 777 bylos.
Bendrovės „City Service“ atstovas Vilius Mackonis teigė, kad išskirti, kiek žmonės skolingi šiai įmonei už daugiabučių administravimą, – sudėtinga. Ilgalaikių skolininkų yra, tačiau nedaug. „Įmonė yra pasiruošusi išskaidyti skolas ir sudaro sąlygas kuo patogiau jas apmokėti“, – sakė jis „15min“. Bendrovė VST negalėjo operatyviai pateikti duomenų, kiek gyventojai ir įmonės šiuo metu įsiskolinę už elektros energiją.
Delsia, kiek tik gali
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) klaipėdiečiai už šiais metais teiktas paslaugas turėjo sumokėti iki spalio 15-osios, tačiau beveik ketvirtadalis jų to nepadarė. „Terminas baigėsi prieš porą savaičių, tačiau ir jam praėjus kasdien dar mokama už atliekų tvarkymą“, – teigė Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininkas Šarūnas Jonas Tamulis.
Apie 8 proc. klaipėdiečių, besinaudojančių KRATC paslaugomis, vis dar yra nesumokėję už visus 2008-uosius.
Tiesa, trečdalis gyventojų iš anksto sumoka mokestį už visus metus, o ne suėjus terminui – už ketvirtį. „Tikriausiai tie, kurie iš anksto sumoka, daro tai dėl patogumo, bet kartu ir taupydami, nes taip padaroma viena banko operacija, o ne keturios. Kita vertus, juk ne visi žmonės gali iš karto disponuoti tokia suma, kad galėtų sumokėti už visus metus“, – sakė Š.J.Tamulis.
Teks iškeldinti
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė pripažino, kad problemų su nuomininkais esama. „Kai peržiūrime skolininkų sąrašus, matome, kad jame kaskart kartojasi pavardės“, – sakė ji.
Tiesa, sumažinti jų įsiskolinimus už socialinių būstų nuomą pavyko. Metų pradžioje skola siekė 300 tūkst. Lt., dabar ji sumažėjusi iki 160 tūkst. Lt.
D.Netikšienė pripažino, kad šių būstų nuomininkai kelia problemų, tačiau tarp jų yra ir tokių, kurie iš paskutiniųjų stengiasi apmokėti sąskaitas. „Yra žmonių, kurie absoliučiai už nieką nemoka, nesinaudoja jokiomis lengvatomis. Ir jiems skolos visai nesvarbios“, – sakė pašnekovė. Tokių priskaičiuojama apie šimtas.
„Klaipėdos butų“ vadovė Polė Maskeliūnienė paneigė mitą, kad skolininkai – degraduojantys asmenys. „Tarp įsiskolinusiųjų yra ir labai tvarkingų šeimų, tačiau jos nemano, kad turi už ką nors mokėti, ir su jais nesusitarsi. Štai viena Baltijos prospekto gyventoja įsiskolinusi daugiau nei 50 tūkst. Lt. Nors ji augina vaikus, priimtas sprendimas iškeldinti“, – sakė O.Maskeliūnienė.
