Praėjusius metus baigėme su 26 mlrd. litų skolos našta. Ekspertų skaičiavimais, kiekvienam krašto gyventojui teko beveik po 8 tūkst. litų valstybės skolos. Šiemet planuojama pasiskolinti dar beveik 13 mlrd. litų. Finansų ministerija prognozuoja, kad valstybės skola 2010 metų pabaigoje gali sudaryti apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Finansų analitikų nuomone, ties šia riba derėtų ir sustoti, nes beatodairiškai didindami valstybės skolą, ateities kartas įstumsime į nepavydėtiną padėtį, be to, krizę išgyvenančiai šaliai bus gerokai sunkiau stotis ant kojų. Vyriausybė raginama ieškoti rezervų ir visų pirma mažinti viešojo sektoriaus išlaidas.
Didinti pavojinga
Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, Lietuvos valstybės skola, palyginti su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, nėra itin didelė. „Tačiau mūsų galimybės atiduoti skolas yra gerokai menkesnės. Rizikuoti jas didinti – pavojinga“, – pažymėjo ji.
Anot D.Grybauskaitės, skolintis tarptautinėse rinkose gana palankiomis sąlygomis Lietuva kol kas pajėgi. „Valstybė skolinasi nuo 5 iki 30 metų terminui. Be jokios abejonės, Vyriausybė planuoja, kaip grąžins skolas“, – tikino prezidentė.
Kito pasirinkimo neturi
Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma susiklosčiusios situacijos taip pat nedramatizuoja. Esą ekonomikos sunkmečiu visos valstybės skolinasi gerokai daugiau. „Bankams smarkiai sumažinus privatų kreditavimą, valstybėje reikia palaikyti finansinius srautus. Neturint rezervų, vienintelė galimybė – daugiau skolintis“, – aiškino jis.
Mūsų galimybės atiduoti skolas yra gerokai menkesnės. Rizikuoti jas didinti – pavojinga“, – pažymėjo D.Grybauskaitė.
J.Razma įsitikinęs, kad derėtų neperžengti metų pabaigoje prognozuojamos valstybės skolos lygio, galinčio sudaryti 40 proc. BVP. Parlamentaras tikisi, kad ateityje ir toliau mažės palūkanos, Vyriausybė galės skolintis gerokai palankesnėmis sąlygomis. Konservatorius vylėsi, kad skolas pavyks grąžinti griežtai formuojant valstybės biudžetą, toliau mažinant viešojo sektoriaus išlaidas. Papildomų pajamų atneštų ir nuo kitų metų planuojamas įvesti nekilnojamojo turto mokestis.
Vėliau užklups problemos?
Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius apgailestauja dėl itin išaugusios valstybės skolos. Jo teigimu, Vyriausybė nepaiso svarbaus principo – skolintas lėšas nukreipti į investicines programas, kuriančias darbo vietas ir vėliau mokesčiais papildančias valstybės kišenę. „Kol kas skolinti pinigai pravalgomi“, – įsitikinęs jis.
Anot A.Butkevičiaus, Vyriausybė skolinasi už pernelyg dideles palūkanas. „Paėmę 10 mlrd. litų paskolą dešimčiai metų su 8 proc. metinėmis palūkanomis, iš viso turėsime atiduoti 18 mlrd. litų. Vadinasi, po 3–4 metų valstybės biudžete turėsime numatyti itin dideles sumas skolai tvarkyti. Manau, kad tuomet mūsų padėtis bus gerokai blogesnė nei dabar už 2,5 proc. besiskolinančios Latvijos“, – pažymėjo jis.
Skolingi vis daugiau
Laisvosios rinkos instituto ekspertę Kaetaną Leontjevą gąsdina valstybės skolos augimo mastas. Jos skaičiavimais, pernai rugsėjo pabaigoje kiekvienam Lietuvos gyventojui teko po 7 tūkst. litų valstybės skolos, o vos po mėnesio jau tūkstančiu litų daugiau. Ekspertė pažymi, kad didėja ne tik skola, bet ir palūkanoms mokėti skiriamos lėšos. Esą dar pernai kiekvienam gyventojui, įskaitant senelius ir kūdikius, valstybės skolai tvarkyti teko po 301 litą, o šiemet – jau po 477 litus.
K.Leontjevos nuomone, didžiausia blogybė tai, jog kol kas nėra plano, kaip valstybė grąžins skolas. „Norint atiduoti skolas, reikės arba didinti mokesčius, tikintis, kad bus surinkta daugiau lėšų, arba turės būti vykdomi dabar nedaromi taupymai. Kuo didesnė skola, tuo brangiau kainuoja jos tvarkymas. Skolas atiduoti bus vis sunkiau, todėl geriausia jau dabar mažinti biudžeto išlaidas“, – pažymėjo ekspertė.
Nemato alternatyvos
Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, šiuo metu sunku rasti valstybę, kurios skola sparčiai nedidėtų. Kalbėdamas apie mūsų kraštą, ekspertas pabrėžė, kad nemato alternatyvos skolinimuisi. Tai esą būtina norint padengti biudžeto deficitą ir refinansuoti anksčiau paimtas paskolas. „Esant sudėtingai ekonominei situacijai valstybės skolos didėjimas yra užprogramuotas. Tačiau būtų labai pavojinga, jei ši skola ženkliai viršytų 40 proc. BVP. Realu, kad tuomet pasunkėtų skolinimasis mums palankiomis sąlygomis, nes visuomet būsime rizikingesnė valstybė nei Vokietija ar Prancūzija“, – aiškino G.Nausėda.
Būtina stabilizuoti padėtį
Ekonomistė Jekaterina Rojaka pažymi, kad Lietuvos rodikliai, palyginti su kitomis ES valstybėmis, kol kas nėra itin grėsmingi. Mūsų krašto skola yra viena mažiausių ES. Tačiau toliau ją didinti dabartiniais tempais būtų pavojinga. „Didėjant skolai, didėja ir įsipareigojimai ją grąžinti, auga skolos tvarkymo išlaidos. Grąžinti skolą į normalias ribas vėliau gali būti sunku“, – pabrėžė ekspertė.
J.Rojakos nuomone, būtina kuo skubiau stabilizuoti šalies ekonomikos padėtį. „Tai būtų lyg koziris, kuris padėtų gerokai sumažinti skolos tvarkymo išlaidas. Tuomet nedidėtų rizika, investuotojai į mūsų šalį žiūrėtų gerokai palankiau, investuotų ir dėl mokestinės bazės išplėtimo pajustume teigiamą efektą biudžeto pajamoms“, – sakė ji.
