Per antrą 2008 m. pusmetį, įsigaliojus Lygių galimybių įstatymo pataisoms ir išplėtus diskriminacijos pagrindų sąrašą naujais pagrindais dėl kalbos, gyvenamos vietos, socialinės padėties, skųstasi 160 kartų. Per pirmą pusmetį gauta kone trigubai mažiau skundų – 62. Dėl naujų pagrindų – kalbos, gyvenamos vietos, socialinės padėties – gauti 82 skundai.
Skundai nagrinėti dėl visų įstatymu priskirtų diskriminacijos rūšių: socialinės padėties (55), lyties (41), etninės priklausomybės (28), kalbos (27), negalios (19), amžiaus (15), seksualinės orientacijos (8), religijos (3), įsitikinimų (3), seksualinio priekabiavimo (2).
Padaugėjo skundų dėl etninės priklausomybės (2007 m. buvo 23), negalios (buvo 17), religijos ir įsitikinimų (buvo 4), seksualinio priekabiavimo (buvo 1). Sumažėjo skundų dėl lyties (buvo 43), dėl amžiaus (buvo 17), seksualinės orientacijos (buvo 18),
21 atveju nebuvo galima atlikti išsamaus tyrimo, nes skundai nepriklausė tarnybos kompetencijai. Tokiais atvejais tarnyba besiskundžiančiam asmeniui nurodė kompetentingą instituciją – dažniausiai policiją, prokuratūrą, teismą, Sodrą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, Seimo kontrolierių įstaigą, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, vartotojų teisių apsaugos organizacijas.
Netiriamų skundų dalis sumažėjo: 2008 m. tokių buvo 9 proc. nuo visų skundų, o 2007 m. – 25 proc.,
Daugiausiai skundų 2007 m. pateikta dėl galimų pažeidimų šiose srityse: darbo santykių (74), valdžios ir valdymo institucijų veiklos (60), prekių ir paslaugų (41), švietimo įstaigų veiklos (14).
Tais atvejais, kai galima buvo nustatyti pareiškėjo gyvenamąją vietą, daugiausiai skundų buvo iš Vilniaus (40 proc.) bei Kauno (33) apskričių. 2008 m. skundų sulaukta iš visų regionų: iš Vilniaus gauti 63 skundai, Kauno 52, Klaipėdos 5, Šiaulių 5, Panevėžio 4, Marijampolės 12, Alytaus 12, Telšių 1, Tauragės 3, Utenos 2.
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė: „skundų statistika parodė, kad Lygių galimybių įstatymų pakeitimai buvo labai reikalingi žmonėms, nes jiems atsirado naujų galimybių gintis nuo įvairesnių diskriminavimo formų.
2008 m. moterys skundėsi šiek tiek dažniau (77), nei vyrai (71); kitais atvejais lytis nebuvo nustatyta (juridinių asmenų bei anoniminiai skundai). Per visus tarnybos gyvavimo metus visada kiek dažniau skųsdavosi moterys, išskyrus 2000 m., kai vyrų skundų gauta daugiau, nei moterų.
1998 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kuris įsigaliojo 1999 m. kovo 1 d. 1999 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas įsteigė jam atskaitingą Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri 2003 m. lapkričio 27 d. buvo pavadinta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. 2003 m. lapkričio 18 d. priimtas Lygių galimybių įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d. 2008 m. liepos 5 d. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymo pataisos, išplėtusios diskriminacijos sąrašą pagrindais dėl kalbos, gyvenamos vietos, socialinės padėties.
