„Mano vaikas dabar psichiatrijos ligoninėje, tad nebematau kitos išeities“, – verkė klaipėdietė.
Plačiau apie tai rašo dienraštis „Klaipėda“.
Nijolė apie sūnaus Nerijaus (abiejų vardai pakeisti) pinigines problemas ir priklausomybę nuo lošimo sužinojo maždaug prieš metus.
21 metų vaikinas iš dešimties greitųjų kreditų bendrovių pasiskolino 9 tūkst. litų, su visais kredito mokesčiais suma perkopė 10 tūkst. litų.
Nerijaus mėnesio alga – 900 litų, tad suprantama, kad jis nesugebėjo grąžinti pinigų, – visų paskolų mėnesio įmokų suma siekė apie 3 tūkst. litų.
„Sūnui pradėjo eiti grasinami laiškai sumokėti paskolas, tada apie jas ir sužinojome. Jis verkė, sakė suprantąs, kad blogai pasielgė, prisipažino pinigus pralošęs lažybų punktuose. Skaudėjo širdį, todėl suskubome sūnui padėti“, – kančių pradžią prisiminė Nijolė.
Ji pasiskolino pinigų iš giminaičių, pažįstamų ir juos pervedė paskolas išdavusioms bendrovėms.
„Žinojau, kad situacija gali pasikartoti, todėl ir pati, ir su sūnumi apvaikščiojau visus Klaipėdoje esančius greitųjų paskolų teikėjus bei žodžiu ir raštu prašiau, kad sūnui daugiau nebeskolintų pinigų. Tačiau dažniausiai išgirsdavau tik pašaipas, kad jis yra pilnametis ir gali elgtis kaip tinkamas“, – abejingumu bjaurėjosi klaipėdietė.
Greitųjų kreditų istorija pasikartojo
Po pusmečio pasikartojo tokia pat istorija. Nijolė, iš pašto dėžutės išsiėmusi laiškus, sužinojo, kad sūnus greitųjų paskolų bendrovėms vėl yra skolingas 8 tūkst. litų.Mano vaikas dabar psichiatrijos ligoninėje, tad nebematau kitos išeities.
„Pikčiausia, kad paskolas suteikė ir tos įmonės, kurias buvau aplankiusi. Viena sūnui paskolino net 3 tūkst. litų, nors jo atlyginimas yra kelis kartus mažesnis. Mano vaikas puolė į depresiją, jį nuolat persekiojo mintys apie savižudybę. Įsivaizduokite, kaip skaudu girdėti, kai sūnus taria: mama, kam aš tau toks reikalingas?“ – ašarojo moteris.
Nijolė ir vėl ryžosi padėti vaikui. Giminaičiai paskolinti pinigų nebeturėjo, tad ji reikiamą sumą pasiskolino iš pažįstamo žmogaus ir skolą turės grąžinti su procentais.
Atsiskaičiusi su kredito įstaigomis, ji vėl pradėjo žygį po jas – ėjo ir prašė nebeduoti sūnui paskolų.
Trečias raundas – 4 tūkst. litų
Tačiau maždaug prieš mėnesį smogė dar viena žinia – Nerijus šešioms greitųjų kreditų bendrovėms yra skolingas 4 tūkst. litų.
„Sūnus dėl savo poelgių puolė į neviltį, nugrimzdo į depresiją, jis norėjo pasitraukti iš gyvenimo. Dabar jis gydomas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje, dar laukia priklausomybės nuo lošimų gydymas. Tikiu, kad taip suluošinta ne viena šeima, nes greitųjų kreditų bendrovės yra nekontroliuojamos, jos tik ir stengiasi privilioti daugiau žmonių. Pažiūrėkite, kas darosi: paskolas pradėjo teikti net kavinėse. Mano sūnus skolinosi pinigų lošti, o gal kitas jaunuolis ims paskolą narkotikams. Reikia vienytis visoms nukentėjusioms šeimoms. Aš šį kartą tikrai nepasiduosiu ir, jei prireiks, pateksiu net pas prezidentę“, – klaipėdietė nusiteikusi kovoti, kad Lietuvoje būtų pradėti kontroliuoti greitųjų paskolų teikėjai.
Nijolė neslėpė, kad negrąžinus tų 4 tūkst. litų jau pradėjo kapsėti ir delspinigiai. Moteris kreipėsi į advokatą, šis patarė paskolų nemokėti.
Ir greitųjų kreditų negalintys išsimokėti žmonės, ir jų artimieji, ir Seimo nariai, ir Vyriausybės atstovai, ir bankininkai pripažįsta, kad pinigus greitai skolinančių bendrovių veikla yra nekontroliuojama.
Tačiau kol kas niekas nepadaryta, kad situacija pasikeistų, nors tokių įmonių per sunkmetį pridygo lyg grybų – nuo kelių iki keliasdešimt.
17 jų vienija Lietuvos greitųjų kreditų vartojimo asociacija.
